Profesinio mokymo grimasos: kodėl už specialistų rengimą vis dar mokame du kartus?

Profesinio mokymo grimasos: kodėl už specialistų rengimą vis dar mokame du kartus?

Šalyje vis labiau trūkstant darbo jėgos, o profesinio mokymo įstaigoms neužtikrinant pakankamo kvalifikuotų, rinkos poreikius atitinkančias kompetencijas turinčių specialistų kiekio, verslas laukia pokyčių ir yra pasirengę prie jų aktyviai prisidėti. Verslo interesus atstovaujančių organizacijų teigimu, tikimasi, kad situacija iš esmės pasikeis įsigaliojus naujam profesinio mokymo įstatymui, kai verslo asociacijų bei kitų socialinių partnerių deleguoti atstovai bus įtraukti į mokyklų tarybas.

„Esame tiesiogiai suinteresuoti aukšto lygio profesinių mokyklų absolventų rengimu, nes galime ir norime jiems pasiūlyti darbo vietas. Kai kurių specialybių žmonių tiesiog tragiškai trūksta. Tačiau nuolat susiduriame su ta pačia problema: profesines studijas baigę žmonės neturi rinkai reikalingų kompetencijų bei įgūdžių. Apie sritį, į kurią ateina dirbti, jie žino abstrakčius dalykus, tačiau dažniausiai negali atlikti konkrečių darbų, dirbti su naujausia technika ar instrumentais. Todėl juos tenka apmokyti papildomai. Kitaip tariant, už kvalifikacijos įgijimą vis dar sumokama du kartus: vieną kartą moka valstybė, kitą kartą – darbdavys. Todėl tikimės, kad galimybė dalyvauti mokyklų tarybose leis pasiekti proveržį“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Planuojamus pokyčius LVK atstovai aptarė susitikime su Švietimo ir mokslo ministrės patarėju Mariumi Ablačinsku.

Nuo sausio 1 d. visose 67 Lietuvoje veikiančiose profesinio mokymo įstaigose bus formuojamos tarybos, kuriose maždaug pusę vietų (4 iš 9) pasidalins verslo asociacijų deleguoti asmenys. Taip tikimasi iš esmės pagerinti profesinio rengimo kokybę, priartinti mokymo programas prie realių rinkos poreikių, užsitikrinant, kad valstybės lėšos skirtos jų ugdymui bus panaudojamos tikslingai, o absolventai turės šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir galės be problemų ir greitai įsilieti į darbo rinką.

„Konkrečių verslo sričių atstovų poreikiai yra labai aiškūs ir niekas geriau už juos negali pasakyti, ką turi mokėti žmogus, norintis dirbti autoservise, statybose, logistikos ir transporto srityje ar maisto apdirbimo pramonėje. Maža to, per įmonių – savo narių tinklą mes žinome net ir konkrečių Lietuvos regionų specifiką bei poreikius. Jau dabar patys savo iniciatyva įsitraukiame į mokymo programų aprašų rengimą, bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis. Tačiau mūsų tikslas, kad profesinis mokymas iš esmės modernizuotųsi, kad čia būtų mokoma ne vien to, ką moka ir apie ką gali papasakoti patys dėstytojai, bet to, ko realiai šiandien reikia įmonėms. Ir net ne šiandienos, o rytojaus rinkai. Pasaulis keičiasi itin sparčiai, todėl laikotarpis, per kurį dabar paruošiami tam tikrų paklausių specialybių darbuotojai, akivaizdžiai yra pernelyg ilgas“, – aiškina V. Sutkus.

Pasak jo, naivu tikėtis, kad transporto kompanija devynis mėnesius lauks, kol žmogus įgis vairuotojo specialybę, kai yra aišku, kad tam realiai pakanka 2-3 mėnesių, nes laikas bet kuriame versle ypač svarbus.

„Prekybos tinklas, nuolat ieškantis kasininkų ir galintis juos apmokyti per kelias savaites, nesupranta, kodėl profesinio mokymo įstaigoje pardavėjai ruošiami pusmetį. Kyla klausimas dėl mokymo programų pagrįstumo, jų „žemiškumo“ ir konkretumo. Maža to, kyla klausimas, kodėl vis dar ruošiame tokius specialistus, kurių po poros metų nebereiks ir kils jų perkvalifikavimo klausimas. Visi šie aspektai rodo, kad sistema veikia neefektyviai, lėšos iššvaistomos, o verslas darbuotojus sau ugdosi pats. Tikimės, kad verslo atstovams aktyviai įsiliejus į tarybų veiklą, situacija pasikeis“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Anot jo, dar vienas galimas situacijos sprendimas – pameistrystės instituto stiprinimas.

„Vienas kelių, kaip pati sistema galėtų keistis – platesnis pameistrystės instituto įvedimas. Pavyzdžiui, Olandijoje visiškai įprasta praktika mokantis kelias dienas per savaitę žinių semtis pagal specialybę dirbant įmonėje. Tai naudinga ir reikalinga visoms pusėms – mokiniui, verslui ir valstybei. Tačiau valstybinio lygio suvokimas, kad galutinis švietimo sistemos klientas yra tinkamos kvalifikacijos profesionalą galintis nusisamdyti darbdavys, dabartinėje Lietuvos profesinio ugdymo sistemoje dar tik pamažu formuojasi“ – įsitikinęs V. Sutkus.

Šiemet į valstybines ir nevalstybines profesines mokymo įstaigas per vasaros priėmimą įstojo 17,1 tūkst. asmenų, žiemos priėmime, kuris baigsis gruodžio 14 dieną, siūloma užimti dar 3000 laisvų vietų mokymo įstaigose.