Lietuvos įmonių vadovus laimingus daro finansai, o ne viešas pripažinimas

Lietuvos įmonių vadovus laimingus daro finansai, o ne viešas pripažinimas

Lietuvos įmonių vadovai atviri: laimingi darbe jie jaučiasi tuomet, kai pasiekiami ar viršijami užsibrėžti finansiniai rodikliai. Tuo tarpu partnerių, konkurentų dėmesys ir net teigiami paminėjimai žiniasklaidoje jiems tiek teigiamų emocijų profesinėje veikloje toli gražu nesukelia.

Viena didžiausių šalyje Lietuvos verslo konfederacija (LVK) atliko savo narių apklausą, kurios metu teiravosi, kada jie jaučiasi laimingi darbe. Didžiausia dalis, arba 40 proc., įmonių vadovų atsakė, kad juos laimingus padaro geri finansiniai rodikliai. Beveik tiek pat dėmesio sulaukė laiku atliekamos užduotys (20 proc. ) bei užbaigiami projektai (19 proc.).

Kur kas mažiau laimės darbe įmonių vadovams atneša tai, kad sėkmingus projektus pastebi partneriai arba konkurentai – tokių apklausoje buvo 15 proc., arba žiniasklaida – 6 procentai.

Verslas orientuotas į rezultatus

LVK prezidentas Valdas Sutkus sako, kad įmonių vadovai susitelkę į esminius dalykus, kurie kaip niekad svarbūs, kai pasaulio ekonomika ima rodyti galimos korekcijos ženklus.

„Šalies įmonės auginasi raumenis ir vadovų palaikomas kursas tai tik patvirtina. Susitelkimas į pagrindinę veiklą ir dėmesys finansinei bendrovių sveikatai rodo, kad į situaciją žiūrima realistiškai bei stengiamasi išnaudoti turimas progas. Ne paslaptis, kad artėjantis naujas finansinis laikotarpis, kuris neabejotinai reikš mažesnes europines investicijas, jau dabar verčia verslą pasitempti“, – teigia jis.

Pasak asociacijos vadovo, neturėtų stebinti, kad įmonių vadovams kur kas mažiau svarbus viešas dėmesys ir pripažinimas, nes tai yra antriniai dalykai, kurie liudija įmonės sėkmę bei pripažinimą, tačiau pirmiausia jų reikia pasiekti.

Kita laimės pusė: kur gauti pinigų?

Dalies įmonių atstovai pripažįsta, kad plėtrai koją gali pakišti ir nedraugiškas finansavimo mechanizmas. Net 35 proc. vidutinių ir smulkių įmonių sako, kad neturi tinkamo užstato, todėl susiduria su sunkumais ieškodami papildomo finansavimo.

UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invega“) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas atkreipia dėmesį, kad finansavimo gavimo laikas ir procesas daug kuo priklauso nuo paties verslininko pasiruošimo. Pasak K. Motiejūno, po 2008 metų finansų ir ekonominės krizės į ekonomikos augimą nukreipta monetarinė politika padarė pinigus pigius, todėl nepasinaudoti tuo būtų neapdairu.

Pinigų yra

„Rinkoje laisvų pinigų, kurie gali būti įdarbinti, neabejotinai yra. Be to, apdairus verslininkas visuomet turi įvertinti, ar jo sprendimas nesiskolinti ir suktis savomis jėgomis nesutrukdys verslui pereiti į kitą etapą. Natūralu, kad mažos įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau matome, kad pastaruoju metu šalies verslininkai išnaudoja anaiptol ne visas turimas galimybes“, – tvirtina Kęstutis Motiejūnas.

LVK prezidentas V. Sutkus pastebi nerimą keliančią detalę: net 29 proc. apklausos dalyvių tvirtina, kad finansų įstaigos paprasčiausiai nenori skolinti verslui ir laiko tai labiausiai šokiruojančiu atradimu apklausoje.

„Manau, kad situacija nėra tokia prasta. Šiandien verslas turi daugybę galimybių skolintis nebūtinai tik iš kredito įstaigų. Įmonės ir verslininkai finansavimo verslo pradžiai ar plėtrai gali ieškoti ir ne bankiniame sektoriuje, pvz., kreiptis į nebankinius paskolų teikėjus ar faktoringo finansuotojus, sutelktinio finansavimo platformas, ieškoti verslo angelų ar kreiptis į privataus ir rizikos kapitalo investuotojus. Juolab kad ir pati valstybė savo investicijomis prisideda prie verslo finansavimo sąlygų palengvinimo ir  alternatyvaus verslo finansavimo plėtros skatinimo“, – sako K. Motiejūnas.

Per Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas „Invegos“ priemones nuo 2014 metų pradžios iki 2018 metų rugsėjo pabaigos šalies smulkųjį ir vidutinį verslą pasiekė beveik 360 mln. eurų investicijų.

Iš jų lengvatinių paskolų suteikta už daugiau nei 85 mln., per dotacijų priemones verslui buvo kompensuota 13,5 mln. eurų, o tam, kad veikiančios įmonės ir savarankiškai verslą pradedantys verslininkai galėtų lengviau gauti verslo paskolų bei vykdyti lizingo ar faktoringo sandorius, „Invega“ suteikė garantijų už 260 mln. eurų.

LVK narių apklausa vyko šių metų rudenį, joje dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijai priklausančių įmonių vadovai. Konfederacija atstovauja 29 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst. įmonėms, kurios drauge sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Šios įmonės yra sukūrusios 200 tūkst. darbo vietų – tai sudaro 15 proc. iš visų 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pagrindinės organizacijos narių verslo sritys: aukštosios technologijos, mokslas ir švietimas, teisės, finansų, logistikos ir kitos paslaugos.