Verslo kliūčių žemėlapis: šalies lyderiai augina raumenis, o pasienio regionai pralaimi konkurencinėje kovoje

Verslo kliūčių žemėlapis: šalies lyderiai augina raumenis, o pasienio regionai pralaimi konkurencinėje kovoje

Nors bendras šalies verslo aplinkos vertinimas gerėja trečius metus iš eilės, kai kurių Lietuvos regionų situacija nesikeičia. Per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tačiau Lietuvos šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išsiskiria nepalankiu verslo aplinkos vertinimu. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad didmiesčių ir kurortų bei pasienio regionų situacija tampa vis labiau panaši į pasivažinėjimą visiškai skirtingais greičiais.

Tai parodė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Nuotaikos – vis pozityvesnės

Nuo 2016 m. „Citadele“ banko atliekamas tyrimas leidžia įvertinti ne tik bendras verslo nuotaikas, bet ir matyti jų skirtumus bei svyravimus. Taip pat – identifikuoti didžiausios rizikos zonas.

„Lygindami dabartinę situaciją su 2016 m. surinktais duomenimis, stebime tikrai pozityvias bendras tendencijas: pačių verslininkų manymu, Lietuvoje verslo aplinka tampa vis palankesnė. Jei prieš trejus metus verslo aplinką gerai arba labai gerai vertino 14 proc. šalies verslininkų, tai šiemet taip mano jau 28 proc. respondentų. Tačiau kai kurių atskirų rajonų situacija tikrai kelia nerimą, mat jose verslo kliūčių koncentracija metai iš metų išlieka pati didžiausia. Šia prasme sunkiausiai sekasi Pagėgių bei Zarasų r. savivaldybėms“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Jei 2016 ir 2017 m. į lyderių dešimtuką pateko visos kurortinių miestų savivaldybės, tai šiemet sąrašo viršūnėje taip pat stebimi pokyčiai.

„Pagal regionus pirmoje vietoje kaip ir pernai atsidūrė Neringos savivaldybė, kurioje 1000 gyventojų tenka daugiausia įmonių visoje Lietuvoje – net 61. Antroje vietoje išliko Vilnius, o iš lyderių trejeto iškrito Kaunas, užleisdamas vietą Palangai, kurioje įmonių skaičius augo labai sparčiai. Tarp lyderių šiemet taip pat nebeliko ir Birštono bei Druskininkų savivaldybių. Pastaroji patyrė vieną didžiausių kritimų ir smuktelėjusi per 17 pozicijų reitinge užima 22 vietą“, – komentuoja G. Kubiliūnienė.

Pasienio regionų situacija tampa pavojinga

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Savivaldybių, turinčių daugiausiai kliūčių verslui, sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgiai (verslo laisvės indeksas – 57 proc. Lietuvos vidurkio), Zarasų rajonas (60 proc.), Biržų rajonas (60 proc.), Visaginas (60 proc.), Pakruojo rajonas (61 proc.).

Jei 2016 m. nepalankiausiomis sąlygos verslui ryškiai išsiskyrė šiaurės rytų Lietuvos regionas bei pietryčiuose esančios savivaldybės, praėjusiais metais prasčiausiai verslo aplinka vertinta Tauragės ir Utenos apskrityse, tai šiemet verslo barjerų „epicentras“ vėl sugrįžo į Šiaurės rytus ir išsiplėtė Marijampolės regione.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Šiuo atveju matome, kad problemos vėl grįžo į pasienio regionus. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir, vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – teigia G. Kubiliūnienė.

Didžiausias dėmesys – darbuotojams

Įmonių vadovų apklausa parodė, kad Lietuvos verslo toli gražu negalima laikyti inertišku ir nelanksčiu. Priešingai, verslininkai įdėmiai seka tendencijas ir jomis naudojasi.

„Skirtingai nei praėjusiais metais, verslininkai mato kur kas daugiau galimybių verslo plėtrai išnaudoti ketvirtąją pramonės revoliuciją ir jei praėjusiais metais net 55 proc. net nežinojo, kas tai yra, šiemet tokių belikę vos 28 proc. Džiugina ir tai, kad verslininkai iš esmės nemato didelės problemos dėl sumažėjusių Europos Sąjungos investicijų srautų. Tai reiškia, jog baimė, kad kai kurie verslo segmentai ims stagnuoti likę be paramos, nepasiteisino“, – aiškina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, šalies verslui, net ir veikiančiam mažesniuose regionuose, svarbu ir toliau išnaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes, atlikti skolinimosi poreikio ir galimybių reviziją, pasinaudoti kredito įstaigų teikiamomis galimybėmis diegiant inovacijas, optimizuojant verslo procesus.

„Tyrimas atskleidė, kad viena didžiausių problemų artimiausiu metu – kvalifikuotos darbo jėgos stygius, todėl verslui būtina stiprinti ryšį su esamais darbuotojais, daugiau dėmesio skirti jų motyvacijai ir labiau įsitraukti į švietimo procesus. Žinoma, tam reikalingas ir valdžios institucijų noras bendradarbiauti“, – įsitikinusi „Citadele“ atstovė.

Silpnesnius regionus sekina nuolatinis adrenalinas

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad didmiesčių ir kurortų bei pasienio regionų situacija tampa vis labiau panaši į pasivažinėjimą visiškai skirtingais greičiais.

„Akivaizdu, kad pasienio regionus labai sekina nuolatinis konkurencinis adrenalinas, keliamas nepalankių verslo sąlygų, už kurias atsakinga ne tik vietos, nacionalinė valdžia, bet ir neblėstantis kaimyninių šalių patrauklumas vartotojams. Skirtumas tarp to, kas yra Lietuvoje ir kas kaimyninėse šalyse yra toks didelis, kad padeda išvesti nemažą dalį pinigų iš mūsų šalies. Jei tokia situacija toliau bus ignoruojama, turėsime rimtų nemalonumų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Jo nuomone, sunkiai kvėpuojantys, ribotomis plėtros galimybėmis pasižymintis regionai laikui bėgant taps darbo jėgos ir vartotojų donorais arba vietiniams lyderiams, arba užsienio šalims.

„Čia turėtų įsijungti ir vietos savivaldybės, peržiūrėti verslui sudaromas sąlygas bei jas palengvinti, stengtis eliminuoti biurokratines kliūtis, nes galiausiai tai atsilieps ir jų surenkamiems mokesčiams, gyvenimo patrauklumui“, – sako LVK Mokesčių komisijos pirmininkas.