Kibernetinis saugumas – bendras valstybės ir verslo prioritetas

Kibernetinis saugumas – bendras valstybės ir verslo prioritetas

Pagal interneto plėtrą Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių visame pasaulyje. Tačiau, kad toliau išliktume tokiame lygyje ir investicijos į šią sritį nesustotų, būtina užtikrinti patikimą kibernetinį saugumą. Tai buvo akcentuota Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ir Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto atstovų susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nariais.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Rytis Rainys pažymėjo, kad kibernetinių incidentų statistika tikrai nedžiugina. Praėjusiais metais NKSC užfiksavo per 53 tūkstančius incidentų, o rafinuotų kibernetinių atakų, kurių padariniams šalinti prireikė mechaninio įsikišimo, buvo 914 – net 41 procentų daugiau nei prieš metus.

NKSC atlikto monitoringo duomenimis, net 29,7 tūkst. šalyje naudojamų įrenginių yra pažeidžiami. Daugiausia – pagaminti Kinijoje daiktų interneto įrenginiai. Taip pat Lietuvoje buvo naudojami maršrutizatoriai su „Yandex“ DNS nustatymais, kurie naršymo internete duomenis siuntė į Rusijoje esančius serverius. Be to, 52 procentai lietuviškų interneto svetainių su turinio valdymo sistemomis yra pažeidžiamos, penktadalis turi tokių spragų, kad jas galima itin nesunkiai „nulaužti“.

„Pagal įstatymus, mūsų centras yra atsakingas už kritinės infrastruktūros valstybės, gynybos, finansų ir pan. sektoriuose saugumą. Tai yra pagrindinis mūsų tikslas. O verslui ar fiziniams asmenims galime tik padėti patarimais bei mūsų svetainėje siūlomais įrankiais“, – aiškino. R.Rainys.

Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola supažindino su dažniausiai pasitaikančiais internetinio sukčiavimo atvejais. Vienas populiariausių būdų – apsimetus įmonės vadovu siųsti finansininkams laiškus su nurodymais pervesti pinigus, dažniausiai į sąskaitas užsienio bankuose. Taip nugvelbiamos sumos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų.

Taip pat Lietuvoje jau pasitaikė atvejų, kai įsilaužėliai stebi kompanijų susirašinėjimus dėl sandorių, o joms sutarus įsiterpia su nurodymu apie neva pasikeitusią banko sąskaitą ir prašymu pervesti pinigus į kitą.

„Dažnai nusikaltėliams reikalinga informacija būna padėta tiesiog ant lėkštutės. Pavyzdžiui, įmonės svetainėje nurodomi ir jos vadovų, ir finansininkų kontaktai, kurie reikalingi taikant tokias nusikalstamas schemas. Be to, bendrovė technologiniu atžvilgiu gali būti puikiausiai apsisaugojusi, tačiau silpniausia grandis lieka žmogus“, – konstatavo A.Šapola.

LVK prezidento Valdo Sutkaus įsitikinimu, kibernetinis saugumas privalo būti tiek verslo, tiek valstybės prioritetas, o jį užtikrinti galima tik bendromis pastangomis.

„NKSC ar kitų valstybės institucijų, atsakingų už šią sritį, patirtis mums yra labai reikalinga. Galbūt jos neturi įgaliojimų teikti komercines paslaugas verslui ar gyventojams, tačiau labai sveikiname pastangas padėti patarimais ar nesudėtingais nemokamais sprendimas. Savo ruožtu verslo kompanijos taip pat privalo skirti kuo daugiau dėmesio apsaugai nuo virtualioje erdvėje slypinčių pavojų“, – pabrėžė V. Sutkus.

Svarbu apsisaugoti ne tik nuo finansinės naudos neteisėtais būdais siekiančių sukčių, tačiau ir nuo organizuotų kibernetinių atakų, kurios, kaip spėjama, gali būti diriguojamos iš Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusių valstybių. Manau, kad veikdami išvien galime deramai atsispirti šioms grėsmėms“, – reziumavo LVK prezidentas V.Sutkus.