LVK viceprezidentė Dovile Burgiene šiandien dalyvavo Seimo organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, kurioje kartu su politikais ir ekspertais diskutavo dėl to, kaip Lietuvos aukštasis mokslas turėtų atrodyti 2050 metais. D. Burgienė išsakė savo matymą, kokio universiteto ateityje reikia verslui ir visai visuomenei, bei kaip universitetas konkrečiai galėtų judėti siekiant aukštesnės ugdymo kokybės. Kelios svarbios žinutės:

„Kaip versle, taip ir visose kitose organizacijose, finansavimas yra kaip tam tikra kraujotaka, kuri aprūpina visas veiklas, kurių reikia. Dabar, matyt, reikėtų identifikuoti kas yra pas mus tikrai blogai lyginant su tais, į kuriuos norime lygiuotis. Mes turim tikrai per mažai pinigų ir per daug studentų, ir per daug pastatų, ir nenaudojamos infrastruktūros <…>. Jeigu estai sugeba tris kartus daugiau pinigų vienam studentui skirti, tai tikrai Lietuvoj esame apsileidę.“ – apie poreikį intensyvinti aukštojo mokslo finansavimą teigė D. Burgienė, nurodžiusi, kad to siekti galima ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių, mažinant studentų skaičių ir specializuojantis į tas sritis, kuriose Lietuva turi įdirbį ir pranašumą.

LVK viceprezidentė taip pat atkreipė dėmesį į universiteto finansavimo šaltinių diversifikavimo ir įvaizdžio formavimo svarbą. Aukštosios mokyklos Vakaruose, parodydamos save visuomenei kaip patikimos ir apčiuopiamą naudą visuomenei kuriančios, sukuria sau geresnes sąlygas diversifikuoti finansavimo šaltinius ir pritraukti privatų finansavimą iš įmonių bei pasiturinčių asmenų. Anot D. Burgienės, finansiškai nepriklausomas nuo valstybės universitetas gali geriau įgyvendinti savo misiją – ugdyti laisvai mąstančią visuomenę. Šiai dienai verslas pasigęsta aukštojo mokslo atstovų ambicijos dėl finansavimo šaltinių diversifikavimo.