Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rugsėjo 5 d. pristatė ekonominės politikos rekomendacijas Lietuvos sprendimų priėmėjams. TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2023 m. trauksis 0,3 proc. ir perspėja sprendimų priėmėjus, kad susiduriame su eile rizikų, dėl kurių ekonomika gali trauktis dar labiau.
Nepaisant pastaraisiais metais parodyto Lietuvos ekonomikos atsparumo šokams, išliekanti itin didelė infliacija gali sumažinti Lietuvos eksporto konkurencingumą. TVF nuomone, Rusijos karo veiksmų eskalacija Ukrainoje ir išliekanti itin aukšta bazinė infliacija prisideda prie neigiamo rizikų balanso.
Aukštos infliacijos ir geopolitinių rizikų kontekste TVF atkreipia dėmesį į mažėjančias Lietuvos viešosios politikos pasirinktis. TVF nuomone, Lietuva turi grįžti prie fiskalinės drausmės, nors neišvengiamai reikalinga atsižvelgti į naujus krašto apsaugos sistemos poreikius ir vykdyti struktūrines reformas. Taigi, turi augti valstybės biudžeto mokestinės įplaukos, ypač kai naujos investicijos į krašto gynybą taip pat gali prisidėti prie infliacijos „kaitinimo“. Tuo pačiu, jeigu bus dar vienas energetinių išteklių kainų šokas, gali prireikti papildomos tikslinės valstybės paramos gyventojams ir verslui. TVF teigia, kad drausmingesnė fiskalinė politika turi reikšmingą vaidmenį infliacijos valdyme, taip pat siūlo svarstyti mažiau didinti minimalią algą ir taip prisidėti prie infliacijos lūkesčių valdymo ir ekonomikos konkurencingumo išsaugojimo.
Šiame kontekste dar labiau paaštrėja klausimas, kam valstybė turėtų skirti papildomas įplaukas iš naujų ar padidintų mokesčių. Seime svarstoma mokesčių reforma iš esmės siekiama naujas biudžeto pajamas iškart išdalinti darbuotojams didinant NPD. NPD didinimo plano įgyvendinimas jau pirmame etape kainuotų valstybės biudžetui daugiau, nei tikėtinos pajamos iš mokesčių reformos. Tai – lėšos, skiriamos namų ūkių vartojimo didinimui, tačiau kurios liktų nepanaudotos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui didinti – švietimui, sveikatos apsaugai ir aktyviai užimtumo politikai finansuoti. Darbuotojų trūkumas Lietuvoje vis dar išlieka didžiausias Baltijos šalyse, nepaisant suprastėjusių pramonės ir prekybos rodiklių. Verslas yra suinteresuotas adekvačiu šių paslaugų finansavimu ir geresniais Lietuvos sveikatos, švietimo ir darbuotojų produktyvumo rodikliais.
Ar tikrai naujos valstybės biudžeto pajamos iš bet kokios – geros ar blogos – mokesčių reformos turėtų būti skiriamos NPD didinimui? Ypač kai viešųjų paslaugų finansavimas yra santykinai mažai finansuojamas, o namų ūkių vartojimas ir taip sudaro santykinai didelę dalį šalies BVP, lyginant su kitomis Euro zonos šalimis?
Galiausiai, diskusijose dėl to, kokių šaltinių pagrindų turėtų augti valstybės biudžeto įplaukos, dera nepamiršti, kad turto ir neigiamo poveikio aplinkai apmokestinimas Lietuvoje vis dar išlieka per mažas, dėl to LVK palaikė iš esmės visas siūlytas ir svarstytas aplinkosauginių mokesčių iniciatyvas ir palaiko visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Šie mokesčiai neigiamai neiškreiptų mokesčių mokėtojų paskatų, galėtų paskatinti tvaresnę mokėtojų elgseną. Taip pat dar Rusijos invazijai į Ukrainą prasidėjus LVK pasiūlė visuotinio gynybos įnašo idėją. Gynybos įnašas galėtų patenkinti valstybės saugumo poreikius nekaitinant ekonomikos ir infliacijos.
Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas
