EBPO pasaulinės mokesčių reformos antrojo ramsčio („Pillar 2“), sąlygojančio minimalųjį 15% pelno mokestį Lietuvoje Lietuvai kelia nemažai galvos skausmo. Istoriškai Lietuva rėmėsi konkurencingu pelno mokesčio tarifu ir investicijas skatinančiomis pelno mokesčio lengvatomis tam, kad skatintų verslą ir pritrauktų užsienio investuotojus. „Pillar 2“ dabar neutralizuoja Lietuvos mokestines priemones, tačiau turi spragų, kurias kitos šalys išnaudoja.
Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo ES direktyva, kuria perkeltos EBPO GloBE taisyklės, pateiktos įgyvendinant kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) iniciatyvos antrąjį ramstį („Pillar 2“). „Pillar 2“ – tai priemonių rinkinys, skirtas užtikrinti vienodą apmokestinamąją bazę ir minimalaus 15% pelno mokesčio tarifo pasaulyje nustatymą įmonėms ir įmonių grupėms, kurių grynosios pajamos viršija 750 mln. Eur. Lietuva jau priėmė privalomas direktyvos nuostatas įgyvendinantį įstatymą, bet atidėjo mokestinių taisyklių įvedimą. Prie jų dar bus grįžtama.
Visa tai „Verslo žinios“ plačiai nušvietė. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra aptariama, kad kitos šalys jau apeidinėja „Pillar 2“ dvasią. Tai reiškia, kad turime kuo greičiau apsispręsti, ką darome su mokesčio lengvatomis, kurias šiai dienai neutralizavo „Pillar 2“.
Pamatinė „Pillar 2“ spraga
Viešojoje politikoje vyrauja dėsnis – jeigu daug itin suinteresuotų šalių priima sau nepalankų sprendimą, greičiausiai jis yra nesunkiai apeinamas. Panašėja, kad taip yra ir su „Pillar 2“, kuriuo norėta užkirsti valstybių mokestines „lenktynes iki dugno“. „Pillar 2“ turi esminį trūkumą – netrukdo šalims konkuruoti sąlygas atitinkančiais mokestiniais kreditais ir kitomis subsidijomis.
Laikykime, kad įmonė, uždirbanti 1000 Eur, turi sumokėti 150 Eur pelno mokesčio. Įmonė taip pat gauna 100 Eur dotaciją. Dėl to padidėja įmonės pajamos ir įmonės efektyvus pelno mokesčio tarifas siekia 13,6% (150/1100 Eur). Tačiau jeigu įmonė gauna subsidiją mažinamo mokėtino mokesčio pavidalu, efektyvus pelno mokesčio tarifas siekia vos 5% (50/1000 Eur).
Faktas nesikeičia – įmonė, sukūrusi 1000 Eur produkto, sumoka 50 Eur mokesčio. Tačiau nuo to, ar subsidija didina apmokestinamąsias pajamas, ar mažina mokėtiną mokestį, gauname skirtingus mokesčio tarifus. Įvedus 15% mokesčio tarifo grindis, atsiranda didelis skirtumas, ar įmonei iki 15% reikia primokėti nuo 13,6%, ar nuo 5% tarifo.
GloBE taisyklės kaip tik ir numato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys mokestiniai kreditai yra priskirtini prie apmokestinamųjų pajamų ir nėra laikytini efektyvųjį mokesčio tarifą mažinančia priemone.
Tai sukuria paskatą valstybėms pelno mokesčio lengvatas konvertuoti į pasaulines taisykles atitinkančius mokestinius kreditus. Valstybė taip pat gali pradėti taikyti kitokių mokesčių lengvatas (pvz. subsidijas darbo užmokesčiui) ar kitaip subsidijuoti įmones.
Naujos „varžybos iki dugno“
BEPS „Pillar 2“ siekiama mažinti „varžybas iki dugno“, t.y. varžybas tarp šalių dėl kuo palankesnių mokestinių sąlygų investuotojams sudarymo. Tačiau valstybės lenktynėse pradėjo skintis kelią kitomis priemonėmis. Mokesčių rojai ir kitos šalys, istoriškai pasižymėjusios palankia mokestine aplinka verslui, reaguoja į „Pillar 2“ svarstydamos sprendimus, kuriais sieks išlaikyti palankias sąlygas investuotojams – tik jau ne žemais pelno mokesčio tarifais, o dosniomis subsidijomis ir mokesčių kreditais.
Belgija jau transformavo tikslines patentų dėžutės ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatas. Lengvatos išliks mokesčio kreditų pavidalu, atitinkančiu BEPS taisykles. Airija taip pat pritaikė savo MTEP lengvatą. Vengrija įsivedė naują MTEP lengvatinį režimą.
Vietnamas, kuriame Samsung, LG Electronics ir daugiau nei šimtas kitų užsienio kapitalo įmonių sukuria 70% viso eksporto, jau įgyvendino „Pillar 2“ ir svarsto kompensavimo didelėms įmonėms schemą, kurios dydis siektų įplaukų iš naujo apmokestinimo sumą. Singapūras visas įplaukas iš papildinio mokesčio reinvestuos į konkurencingumo išlaikymo priemones.
Šveicarijoje „Pillar 2“ kaitina subsidijų konkurenciją ir tarp kantonų – savarankiškų Šveicarijos teritorijų, kuriose dalis pelno mokesčio tarifo nustatoma vietos lygiu. 14 iš 26 kantonų svarsto „Pillar 2“ sąlygas atitinkančius mokesčių kreditus ir kitas dotacijas paveiktoms įmonėms.
Ofšoro Bermudų Vyriausybė taip pat rengia „solidų“ mokestinių kreditų paketą, nes siekia „sumažinti tarptautinėms įmonėms taikomus mokesčius“ ir „išlaikyti Bermudų salų patrauklumą“.
Taigi, net ofšorai ketina išlikti ofšorais „Pillar 2“ pasaulyje.
Žinoma, visose BEPS iniciatyvos šalyse didžiosios įmonės taip pat intensyviai dirba siekdamos panašių subsidijų, kurios jau yra svarstomos ar priimtos kitose šalyse.
Galbūt spragos bus ištaisytos?
Kitų šalių patirtys liūdina – iš esmės visi bando apeiti pačių susitarimo dvasią. „The Wall Street Journal“ pavadino tai „išimčių paradu“. Valstybių biudžetų dar nepasiekė naujos įplaukos, o „Pillar 2“ jau tapo bedante iškamša, kuri kelia daug administracinės naštos verslui be jokio tikslo.
Bet vakarėlis gali neilgai trukti – EBPO pasiliko galimybę keisti sąlygas atitinkančių mokestinių kreditų apibrėžimą. „Pillar 2“ plane EBPO užsimena, kad BEPS iniciatyvos narės, jei mato, kad taisyklėmis naudojamasi tam, kad būtų „iškraipoma konkurencija“ tarp šalių, gali prašyti peržiūrėti taisykles. Plane taip pat yra aiškiai išdėstyti tiek ad hoc, tiek bendrinės sąlygos daugiašaliam „Pillar 2“ peržiūros procesui. EBPO atskirai įvardijo riziką, kad šalys gali piktnaudžiauti sąlygas atitinkančiais mokestiniais kreditais „Pillar 2“ dvasiai paneigti.
Tad sąlygas atitinkančių kreditų spraga ateityje gali būti ištaisyta, kad „Pillar 2“ veiktų taip, kaip priklauso. Tik tokiu atveju taisyklių keitimui iš naujo turės pritarti 147 šalys, tame tarpe ir pvz. Airija, kuri tikrai nenori prarasti savo mokestinio pranašumo prieš kitas jurisdikcijas.
Kokiu keliu žengs Lietuva?
Įsivaizduoju, kad „Pillar 2“ yra didelis galvos skausmas Lietuvos politikos formuotojams. Ką darysime su pelno mokesčio lengvatomis, kurias eilę metų pardavinėjome investuotojams? Jeigu keisime mokestines lengvatas, tai į ką? Ką darysime su ilgalaikiais Vyriausybės įsipareigojimais investuotojams, duotais LEZ ir „Žaliojo koridoriaus“ lengvatomis? Ar toliau sieksime skatinti įvairią įmonių elgseną (nuo reinvestavimo iki paramos NVO) ir kokiais būdais?
Visais šiais klausimais – tyla, o jeigu ir kažkas bando ieškoti atsakymų, tai į paiešką verslo nėra įtraukęs.
Jeigu siekiame ir toliau taikyti pelno mokesčio lengvatas didžiausioms įmonėms, valstybės institucijos turėtų įtraukti verslą į diskusijas ir kartu nagrinėti, kokias lengvatas galima paversti „Pillar 2“ sąlygas atitinkančiais mokestiniais kreditais ar kitomis priemonėmis. Mokestiniai kreditai turėtų tikti pvz. investicinio projekto, MTEP ir patentų dėžutės lengvatoms konvertuoti, tačiau daug lengvatų yra teikiama leidžiamų atskaitymų pavidalu (pvz. lengvata paramai NVO), dėl jų atskirai kiekvieną reikia vertinti, ar atskaitymai atitinka „Pillar 2“ sąlygas.
Valstybė taip pat turi ilgalaikius įsipareigojimus investuotojams LEZ ir stambaus projekto lengvatomis, kuriomis reikšmingai mažinamas pelno mokesčio tarifas. Lengvatomis pasinaudojusios įmonės pagrįstai tikisi, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi, nes sumažintas pelno mokesčio tarifas stipriai motyvavo įmonės investuoti Lietuvoje.
Mano nuomone, mokestinių taisyklių įgyvendinimas privalo eiti koja kojon su atsakymu, kaip koreguojame pelno mokesčio lengvatas. Įgyvendinus vietos papildinio taisyklę, nustosime siųsti apie 30-40 mln. Eur į kitų valstybių biudžetus. Surinkus 30-40 mln. Eur jau turime žinoti, kam juos skiriame. GloBE taisyklės leidžia grąžinti 30-40 mln. Eur atgal verslo skatinimui, ir tai yra galimybė, kurią reikia rimtai svarstyti. Verslas laukia, kada Finansų ministerija nutrauks tylą ir, įtraukusi visuomenės atstovus, svarstys mokestinių lengvatų ateitį.
Autorius yra Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas