Informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones padaugėjo, tuo pačiu pagerėjo ir verslo požiūris į paramos įgyvendinimo verslui mechanizmą. Tačiau penktadalis įmonių paramos negavo visai, o beveik pusė dėl paramos besikreipusiųjų ją gaus tik vėliau. Tokius rezultatus parodė antrą kartą COVID-19 pandemijos metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atliktas tyrimas, kuris taip pat atskleidė, kokia parama Lietuvos verslams yra svarbiausia, kokios problemos atsiranda teikiant paraiškas paramai bei kodėl paramos skyrimo procesai tam tikrais atvejais tęsiasi per ilgai.
Praėjus lygiai mėnesiui po pirmosios apklausos apie valstybės paramą verslui, LVK dar kartą apklausė organizacijai priklausančias bei kitas šalies įmones. Savaitę trukusioje apklausoje iš viso buvo gauta 215 įmonių atsakymai į klausimus, kaip šalies verslas vertina Lietuvos valstybės numatytą paramos apimtį. Taip pat, kaip dažnai ir dėl kokios paramos iš verslo pusės buvo kreiptasi bei ar numatyta parama įmones pasiekia.
„Atlikta apklausa ir verslo atstovų nuomonė parodė, jog informacijos kiekis bei sklaida apie paramos verslui priemones pagerėjo, todėl vos per mėnesį ir pats verslas į paramą pradėjo žvelgti kur kas palankiau. Tačiau, tik maždaug penktadalis įmonių paramą gavo greitai, tokia pat dalis jos visai negavo, o beveik pusė įmonių paramos vis dar laukia. Tokia statistika aiškiai parodo, jog paramos gavimas apipintas pertekliniais reikalavimais arba numatytos priemonės nepritaikytos skubiam įgyvendinimui“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Balandžio mėnesį 53 proc. iš apklaustų įmonių tvirtino, jog informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones nepakanka, kai gegužę taip tvirtinančių buvo 38 proc.
Prieš mėnesį daugiau nei 83 proc. tvirtino jog paramos įgyvendinimo verslui mechanizmas nėra pakankamas bei 82 proc. manė, jog paramos apimtis yra mažesnė negu vidutiniškai kitose Europos sąjungos (ES) šalyse. Dabar paramos apimtį mažesne laiko 63 proc. apklaustųjų, o paramos mechanizmą nepakankamu – 77 proc.
Naujos apklausos rezultatai parodė, jog daugiausiai (po 23 proc. apklaustųjų) kreipėsi dėl mokesčių atidėjimo, delspinigių netaikymo ir išieškojimo stabdymo bei dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu gavimo. Daugiau nei 13 proc. dėl nuomos mokesčio kompensacijos, 12 – dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, 11 – dėl valstybės garantijos už finansų įstaigų teikiamas paskolas. Beveik 7 proc. prašė subsidijos mikroįmonėms, 5 proc. kreipėsi dėl atidėtų paskolų palūkanų kompensavimo, o kiek daugiau nei 4 – dėl lengvatinės paskolos valstybės lėšomis.
Iš visų dalyvavusiųjų tyrime, didžiausia dalis (45 proc.) teigė, jog parama jiems yra užtikrinta, tačiau bus vėliau. 21 proc. tvirtino, jog paramos visai negaus, o beveik tiek pat (19 proc.) pažymėjo, jog parama juos jau pasiekė. 15 proc. respondentų pažymėjo, jog gavo tik dalį paramos.
LVK apklausoje įmonės taip pat pasidalijo nuomone, kodėl parama verslą pasiekia lėtai ir net 64 proc. respondentų tvirtino, jog tai lemia pertekliniai reikalavimai, sąlygos ir įsipareigojimai, kurie sukelia administracinę naštą. 20 proc. teigė manantys, jog numatytos priemonės yra ilgesnio laikotarpio ir suveiks vėliau, o 8 proc. kaip priežastį įžvelgė aiškios informacijos, kur ir kada kreiptis trūkumą.
LVK prezidento V.Sutkaus teigimu, atliekant tyrimą ir nuolatos bendraujant su skirtinguose sektoriuose veikiančiomis įmonėmis , pradėjo ryškėti ir konkrečios problemos su kuriomis jos susidūrė siekdamos gauti paramą.
„Viena konkreti problema, kurią išgirdome iš įmonių buvo ta, jog bandydamos teikti paraiškas paramai, jos susidūrė su techninėmis kliūtimis paraiškų teikimo sistemose. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikianti įmonė teigė, jog valstybės valdomos įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) interneto svetainėje bandė pateikti paraišką dėl nuomos mokesčio kompensacijos, tačiau internetinis puslapis teikiant paraišką neužsikraudavo iki reikiamos stadijos, todėl kurį laiką niekaip nebuvo įmanoma paraiškos užpildyti iki galo. Paramos siekiantieji dėl tokių problemų iki šiol baiminasi, kad dėl informacinių technologijų klaidų, paraiška gali būti nepatvirtinta.
Tai pat išgirdome atvejų, kai įmonės negavo paramos, nes nebuvo įtrauktos į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, o kreipiantis dėl paaiškinimo, ar įmanoma kažką pakeisti tam, jog būtų įtrauktos, nesulaukdavo jokio konkretaus atsakymo. Pavyzdžiui, medicinine įranga prekiaujanti įmonė teigė, jog dar kovo 20 d. išsiuntė užpildytą prašymą valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Sodrai dėl mokesčių atidėjimo su pilna argumentacija, kad yra nukentėjusi nuo koronaviruso. Tačiau tik balandžio 20 d. gavo atsakymą iš VMI, kad į nukentėjusių įmonių nuo COVID-19 sąrašą nėra įtraukta. Nors bandė giliau pasidomėti, kokios to priežastys, konkretaus paaiškinimo, kodėl buvo atsisakyta ją įtraukti į sąrašą nesulaukė iki šiol. Įmonė tiesiog buvo palikta nežinioje“, – teigia V.Sutkus.
Verslai taip pat skundėsi, kad įvairūs pertekliniai reikalavimai sudarė nelygias konkurencines sąlygas, nes iš ta pačia praktine veikla užsiimančių įmonių, vienos į nukentėjusiųjų sąrašą įtrauktos buvo, o kitos – ne. Įmones nuvylė tai, jog skiriant paramą svarbia sąlyga tapo įmonių registruota ekonominė veikla, kuri nevisada pilnai atspindi praktinę veiklą.
„Kai kurios optikos prekes savo klientams siūlančios įmonės tvirtino, kad jos nebuvo įtrauktos į nukentėjusių įmonių sąrašą todėl, kad Registrų centre savo ekonominę veiklą yra įvardijusios „Optikos prekių mažmeninė prekyba“. Buvo norėta pasinaudoti mokesčių atidėjimo galimybe, tačiau nepavyko, nes optikų mažmeninė veikla pandemijos metu nebuvo uždrausta. Ir niekas nekreipė dėmesio į tai, kad akinius parduoti geriausia tuomet, kai yra patikrintas regėjimas, o ši procedūra priskiriama planiniam sveikatos priežiūros patikrinimui, kuris karantino metu draudžiamas.
Tuo tarpu kai kurie įmonės konkurentai užsiimantys ta pačia veikla paramą gavo, nes buvo užregistravę ekonominę veiklą kaip „Medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba”. Kadangi nebuvo įvardinta prekyba optika, jie tapo priskirtini prie nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių įmonių“, – pasakojimais, kuriuos išgirdo iš įmonių vadovų lūpų dalijasi LVK vadovas ir pridūria, jog toks pavyzdys atskleidė dar vieną labai konkrečią problemą, kai paramos gauti neįmanoma, nes įmonės veiklą sudaro dvi dalys, o iš jų karantino metu draudžiama tik viena.
Sąlyga, kad įmonės negali gauti paramos, kai jų veiklai netaikomas draudimas neturėjo išimčių todėl kai kuriais atvejais blokavo faktą, kad dvi įmonės veiklos dalys kai kada neveikia viena be kitos.
Anot V.Sutkaus, paramos gavimu nusivylusios liko ir kelios įmonių grupėms priklausančios įmonės, kurios negavo paramos todėl, jog buvo atsižvelgta ne į jų pačių pelningumą, kuris smuko, tačiau į bendrą įmonių grupės balansą, kuris išliko teigiamas. Įmonės dalijosi patirtimi, jog argumentas neskirti paramos buvo tas, jog tų pačių akcininkų pelningos įmonės gali padėti nepelningoms.
LVK tyrime iš viso dalyvavo 215 respondentų. Lygiai taip pat kaip ir prieš mėnesį, atliktoje apklausoje nuomonę pareiškė respondentai iš mažų, vidutinių ir didelių įmonių bei skirtingų verslo sektorių tokių kaip pramonė, prekyba, paslaugos, aukštosios technologijos bei žemės ūkis.
