Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įgyvendindama Lietuvos kvalifikacijų sandaros formavimą ir kompetencijų bei kvalifikacijų vertinimo, pripažinimo sistemos plėtrą,  kartu su kitais socialiniais partneriais bei konsultantais parengė Architektūros sektoriaus profesinį standartą. Anot prie jo rengimo prisidėjusių specialistų, standarto parengimas į ateitį skatina pažvelgti itin pozityviai.

Architektūros standartas prisijungė prie keturių kitų jau anksčiau sėkmingai parengtų profesinių standartų: Poligrafijos, žiniasklaidos ir reklamos, Nekilnojamojo turto operacijų, finansinių, apskaitos ir draudimo paslaugų, Prekybos, Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos  sektorių standartų. Jie visi labai sėkmingai pasitarnauja rengiant ir atnaujinant profesinio mokymo programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius.

„Džiugu, kad pagaliau atsirado Architektūros standartas ir dabar tiksliai žinoma, ko ir kiek reikia mokyti ruošiant gerą ir tinkamą specialistą. Labai aišku, kokias kompetencijas jis privalo turėti. Darbas nebuvo lengvas, bet svarbiausia, kad pavyko šį standartą priartinti prie kitų standartų – kad būtų panašus ir neiškristų iš konteksto. Įprastai standartus rengti reikia daug laiko, bet šis jau turėjo teigiamų pavyzdžių, kurie lengvino bendravimą ir susikalbėjimą, taigi viską įgyvendinti buvo truputį paprasčiau. 

Dabar sakyčiau, kad jei mokymo įstaigoje diplomo gavimui viskas bus įvykdyta pagal Architektūros standartą, vadinasi situacija labai teigiama, nes darbuotojas tikrai turės visas reikiamas kompetencijas. Tiesiog ideali situacija bus, jeigu mokymo įstaigos nekvestionuos standarto, o verslas matys, pasitikės ir lauks, kada į darbą ateis darbuotojas, kuris mokės tikrai tai, ko reikia“, – mintimis apie Architektūros standartą, jo kūrimą ir potencialą dalijasi sektorinio komiteto pirmininkas Robertas Encius.   

R. Enciui pabrėždamas ilgai laukto Architektūros standarto svarbą antrina ir Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

„Architektūros standartas bus vienodai svarbus tiek mokymo įstaigoms, tiek verslui. Tikrai neslėpsiu, kad reikėjo įdėti daug darbo, buvo ir nesklandumų, bet rezultatą gavome gerą. Praktinės naudos ateityje tikrai neturėtų trūkti“, – teigia jis.

Tuo tarpu Architektūros sektoriaus profesinio standarto ekspertų grupės vadovas Sigitas Kuncevičius pabrėžia, kad nors ankstesni standartų pavyzdžiai ir buvo naudingi, jie toli gražu nebuvo tas postūmis, kuris leistų viską įgyvendinti labai lengvai.

„Kai mes pradėjome rengti Architektūros standartą, galvojome, kad bus lengviau, bet iš tikrųjų tokias mintis greitai teko mesti šalin. Žinoma, kad tie pavyzdžiai, kurie buvo anksčiau kažkiek padėjo, bet ne tiek daug, kaip būtų galima pagalvoti.

Svarbiausia, kad Architektūros standartas labai aiškiai apibrėžė profesinio sektoriaus ribas. Svarbu tai, jog jis labai konkrečiai aprašo architektų profesinę veiklą, nes architekto sąvoka kartais gali būti daug platesnė nei galvojame ir ne taip lengvai suprantama. Svarbu, kad nuo šiol labai aiškiai bus apibrėžta, jog architektu gali būti asmuo baigęs architektūros studijų programą, išmokęs aiškiai nustatytus dalykus ir turintis tam nustatytas kompetencijas“, – mintimis dalijasi jis.

Naujai parengti profesiniai standartai svarstomi profesiniuose komitetuose, kuriuos sudaro visus ūkio sektorius atstovaujantys darbdavių, valstybinių įstaigų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų deleguoti atstovai. Architektūros profesiniam standartui pritarė Statybos, architektūros, inžinerijos veiklos ir susijusių techninių konsultacijų sektorinis profesinis komitetas.

Tikimasi, kad baigę pagal profesinius standartus parengtas ar atnaujintas profesinio mokymo programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius,  absolventai ateis į darbo rinką labiau pasirengę praktiniam darbui.


Panašūs įrašai