Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Finansų ministrę G. Skaistę ir Ekonomikos ir inovacijų ministrę A. Armonaitę dėl planuojamos turto ir verslo vertinimo reguliavimo reformos, kuri, konfederacijos nuomone, neigiamai paveiks tiek turto ir verslo vertinimo rinką, tiek nuo šių paslaugų kokybės priklausomus verslo subjektus.
Finansų ministerijos parengtu teisės aktų projektų paketu siūloma atsisakyti šiuo metu veikiančios valstybinės vertintojų egzaminavimo, licencijavimo ir jų veiklos priežiūros sistemos ir taip dereguliuoti vertintojo profesiją, o tradicinę profesijos veiklos priežiūros formą keisti „minkštojo“ reguliavimo priemonėmis.
LVK verslo bendruomenė, suinteresuota sąžiningų turto ir verslo vertinimo paslaugų prieinamumu, tokį siekį dereguliuoti turto ir verslo vertintojo profesiją vertina kritiškai, juolab kad dėl šių pokyčių valstybė neplanuoja sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, kartu nėra įvertinta, kiek kaštų kainuos verslui ir valstybei prisitaikyti prie naujo reguliavimo.
„Bet kokia reforma turi save paaiškinti ir atsakyti į klausimą, kodėl ji yra atliekama. Šiuo metu pateikti argumentai mūsų bendruomenės neįtikina, o Vyriausybei reikia įrodyti, kad po reformos situacija keisis į gerąją pusę, nes pasakyti „nesijaudinkite, nebus taip blogai“ neužtenka“, – teigė LVK prezidentas A. Romanovskis.
Verslo bendruomenė kritikuoja, kad įvykdžius siūlomą reformą, privalomą turto arba verslo vertinimą atliekančiam asmeniui nebereikės įgyti licencijos, įrodyti savo kompetencijų, pakaks turėti šiek tiek techninių žinių. Teigiama, esą turto arba verslo vertinimo paslaugų kokybę rinkoje užtikrins „minkšti“ saugikliai – privalomas turto arba verslo vertinimas turės būti atliekamas pagal pripažintus standartus, vertintojo profesinė civilinė atsakomybė turės būti apdrausta, o vertinimo ataskaitos bus viešinamos. Kokybiškų turto vertinimo paslaugų užsakymą viešajame sektoriuje užtikrinti siūloma gairėmis.
LVK manymu, kuomet nėra realios kontrolės, standartų laikymasis gali būti sąlyginis, kai nebus kam įvertinti atitikties jiems, o turto vertinimo ataskaitų viešinimas tik didins šių ataskaitų prieinamumą, bet nesudarys sąlygų jų kokybei ir skaidrumui užtikrinti, kadangi valstybės institucijose nėra pakankamai pajėgumų kokybiškai šias ataskaitas įvertinti. Nekeista, kad „skyles“ reformoje pastebi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tuo pačiu, nėra aišku, kaip siekis skaidrinti sektorių ir didinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų prieinamumą siejasi su siūlomu turto ir verslo vertintojo profesijos dereguliavimu. LVK manymu, skaidrumo ir prieinamumo didinimo priemonės yra sveikintinos, tačiau jos gali būti diegiamos tobulinant šiuo metu galiojantį reguliavimą, o ne įgyvendinant drastišką reformą.
„Finansų ministerija sako, kad valstybinis licencijavimas sudaro vertintojo patikimumo iliuziją, bet tuo pačiu, regis, nežino, kuo šią iliuziją pakeisti. Siūlo kurti skaidrumą per parengtų verslo ar turto vertinimo ataskaitų viešinimą, tačiau tai tik dar viena iliuzija. Valstybė jau dabar gali gauti prieigą prie šių ataskaitų, o kvalifikuotų vertinimo ekspertų turi per mažai. Toks jausmas, kad Vyriausybė šlubuojančią koją siūlo amputuoti, nes nebeturi minčių, kaip ją gydyti“, – minėjo A. Romanovskis.
Verslo atstovų požiūriu, iš vartotojų teisių perspektyvos neigiamai vertintina ir tai, kad siūloma visiškai dereguliuoti neprivalomą turto ir verslo vertinimą. Tais atvejais, kuomet turto arba verslo vertinimas nėra privalomas, viena pusė retai kada galės pasitikėti kitos pusės užsakyta turto arba verslo vertinimo ataskaita.
„Visuomenė yra suinteresuota, kad visi turto vertinimai būtų atliekami sąžiningai ir kokybiškai, tačiau nereikia pamiršti, kad atskiri nesąžiningi ūkio subjektai ar fiziniai asmenys gali būti suinteresuoti fiktyviu konkretaus turto įvertinimu. Idealiu atveju niekam neturi kilti klausimų dėl turto vertintojo integralumo ar vertinimo paslaugos kokybės, todėl turto arba verslo vertinimo paslaugos turi būti reguliuojamos arba valstybės, arba profesinės savivaldos“, – teigė A. Romanovskis.
LVK įsitikinimu, nepaisant to, kad daugelį metų Lietuvoje veikiantis valstybinis reguliavimas neužtikrino tinkamos turto ar verslo vertinimo kokybės kontrolės, turto vertintojų profesinių žinių patikrinimo kokybės ir nesukūrė tinkamų sąlygų skaidrios vertintojų konkurencinės aplinkos susidarymui, keliamos problemos efektyviau galėtų būti sprendžiamos mažesniais pakeitimais arba deleguojant valstybės funkcijas šioje srityje turto ir verslo vertintojų savivaldai.
