Lietuvos verslo konfederacija (LVK) – daugiausiai privačių sveikatos priežiūros įstaigų vienijanti verslo organizacija Lietuvoje – šiandien Vyriausybėje pasirašė susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuriuo siekiama nubrėžti ilgalaikę sveikatos sistemos viziją, įtvirtinant viešojo sektoriaus prioritetą, bet kartu išlaikant konstruktyvią partnerystę su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis.
Susitarimu išeinama iš iki šiol vyravusios situacijos, kai privatus ir viešasis sektoriai neretai buvo priešpastatomi vienas kitam, ir vietoje to nubrėžti aiškią bendradarbiavimo kryptį, grįstą pasitikėjimu, skaidriomis taisyklėmis ir bendru tikslu – stipresne, tvaresne ir pacientui palankesne sveikatos sistema.
„Šis susitarimas – brandus žingsnis, parodantis, kad valstybė ir verslas geba susitarti dėl esminių sveikatos sistemos principų. Aiškiai įtvirtiname, kad valstybės prioritetas – viešojo sektoriaus, kuris atlieka esminę funkciją teikdamos nuolatinę būtinąją medicinos pagalbą visuomenei, stiprinimas. Tuo pačiu pripažįstame ir privačių įstaigų indėlį tvariam sveikatos sistemos funkcionavimui“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Susitarime įtvirtinta, kad nuo 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto augimo lėšos pirmiausia bus skiriamos viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Privačių įstaigų finansavimas PSDF lėšomis bus ribojamas pagal 2025 m. jo faktines apimtis, užtikrinant, kad nepaisant prioriteto viešosioms, privačioms įstaigoms bus užtikrintas finansinis stabilumas bei prognozuojamas reguliavimas.
Taip pat numatyta, kad nuo 2027 m. viršsutartinės paslaugos – tai yra paslaugos, viršijančios sutartas apimtis – bus apmokamos tik viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus atvejus, kai viešasis sektorius negali patenkinti esamo paslaugų poreikio. Tokiais atvejais paslaugos galės būti perkamos ir iš privačių įstaigų. Tai reiškia, kad privačios įstaigos ir toliau atliks svarbų vaidmenį , o visa sistema išliks lanksti ir orientuota į žmonių poreikį.
Siekiant pritraukti daugiau lėšų į sveikatos sistemą ir sudaryti galimybes gyventojams rinktis platesnį paslaugų spektrą, susitarimu numatyta papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtra – bus siekiama, kad tiek darbdavio, tiek gyventojo papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartys nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu jų vertė per metus neviršys 1 minimalios mėnesinės algos dydžio.
Didelis dėmesys skiriamas ir sveikatos priežiūros specialistams. Susitarime numatyta, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos, aktyviai dalyvaus rengiant specialistus, keliant jų kvalifikaciją ir pritraukiant naujus talentus į sveikatos sistemą, bendradarbiaus su universitetais ir kitomis švietimo įstaigomis. Taip pat suplanuoti bendri SAM ir LVK veiksmai, skirti mediko profesijos prestižo didinimui, sveikatos priežiūros specialistų viešojo matomumo stiprinimui ir visuomenės švietimui apie sveikatos sistemos veikimą.
„Sveikatos politikoje ilgai buvome įstrigę tarsi apkasuose tarp viešo ir privataus sektorių – daugiau kalbėjomės per žiniasklaidą, nei vieni su kitais prie stalo. Šis susitarimas reiškia, kad pagaliau baigiame karo retoriką ir pereiname prie aiškių žaidimo taisyklių: kas už ką atsakingas, kaip planuojamos investicijos ir kaip užtikrinamos greitesnės ir kokybiškesnės paslaugos. Kai atsiranda daugiau aiškumo ir pasitikėjimo, galiausiai laimi pacientas“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
SAM ir LVK sutaria, kad tik konstruktyvus dialogas ir ilgalaikė partnerystė tarp valstybės ir verslo leis sukurti modernią, atsparią ir žmonių lūkesčius atitinkančią sveikatos sistemą. Tuo tikslu, 2029 m. numatytas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir išsami ekonominė analizės, kurių pagrindu bus priimami sprendimai dėl tolimesnio sveikatos sistemos finansavimo modelio.
#VerslasLietuvai
Nuotr. LR Vyriausybė
