Šį penktadienį Vilniuje vykusiame forume, kurį surengė Lietuvos verslo konfederacija ir Mineralinės vatos gamintojų asociacija kartu su partneriais, apie individualių namų renovacijos iššūkius diskutavo Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Seimo nariai, valstybės institucijų, NVO ir verslo atstovai. Renginio dalyviai pabrėžė, kad nors daugiabučių renovacija kai kuriose savivaldybėse per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasistūmėjo, vienbučių ir dvibučių, kurių Lietuvoje yra daugiausia, atnaujinimui vis dar trūksta dėmesio.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad jo vadovaujamame Vilniaus rajone vos 5 proc. pastatų sudaro daugiabučiai, visa kita – individualūs namai, tokių namų rajone yra daugiau kaip 33 tūkst., o daugelis jų – renovuotini. Meras pasisakė, kad siekiant esminio proveržio šioje srityje būtinas nacionalinio reguliavimo ir įstatymų atnaujinimas, tačiau savivaldos vaidmuo taip pat labai svarbus.
„Jei norime pasiekti gerų rezultatų, parama pirmiausia turi būti orientuota į labiausiai pažeidžiamus asmenis, šios mūsų bendruomenės dalies gyvenamieji namai ypač reikalauja renovacijos, jie yra mažiau energetiškai efektyvūs, todėl šiai grupei valstybės pagalbos ranką reikia tiesti greičiausiai“, – sakė Robert Duchnevič.
„Savivaldybės čia turi imtis iniciatyvos, tiek informuojant, tiek papildomai skatinant gyventojus. Vilniaus rajone turėjome itin lėtą daugiabučių renovaciją, kol didesnės atsakomybės neprisiėmė mūsų savivaldybė. Seniūnai turi būti aktyvesni, pasibelsti pas gyventojus ir pristatyti, kokios yra galimybės. Galbūt savivaldybė galėtų skirti papildomas paskatas individualių namų savininkams, pavyzdžiui, jei bus renovuojamas individulių namų kvartalas, papildomai savivaldybės sąskaitą galėtų būti sutvarkytas kvartalo gerbūvis: automobilių stovėjimo aikštelės, kvartalo vidinės gatvės, apšvietimas žaidimų aikšteles ir kt.“
Dabartinė statistika stebina: net daugiau nei 90 proc. žemiausio energinio naudingumo pastatų Lietuvoje sudaro individualūs namai, kurių priskaičiuojama per 365 tūkstančius. Remiantis Europos Sąjungos reikalavimais, iki 2050 m. visi pastatai bendrijoje turi būti beveik nulinės taršos, tačiau valstybės parama šioje srityje nublanksta prieš lėšas skiriamas renovuoti daugiabučius. Tęsiantis dabartinei renovacijos tendencijai, šie tikslai nebus įgyvendinti per artimiausius 100 metų.
Vilniuje vykusiame forume „Renovacijos banga 2.0“, kurį inicijavo Lietuvos verslo konfederacijos narė Mineralinės vatos gamintojų asociacija, buvo pristatytas ekspertinis individualių namų renovacijos Lietuvoje vertinimas ir pasiūlyti sprendimai, kurie padėtų savininkams Lietuvoje sparčiau atnaujinti savo namus. Renginį apibendrino deklaracijos pasirašymas ir dalyvių įsipareigojimas siekti paramos spartesnei individualių namų renovacijai. Renginyje dalyvavę verslo atstovai išreiškė lūkestį prisidėti prie Vyriausybės vykdomų programų įgyvendinimo ir aktyviau bendradarbiauti renovacijos skatinimo bei viešinimo srityse.
Investicijos į renovaciją – nauda energetinei nepriklausomybei ir žmonių gerovei
Forumo metu individualių namų renovacijos analizę pristatė „Meta Advisory Lithuania“ ekspertas Laurynas Gečas. Anot pranešėjo, Lietuvoje individualių namų modernizavimas planuojamas gerokai lėtesniu tempu nei daugiabučių, o viena pagrindinių to priežasčių – nepakankamas finansavimas bei dėmesys šiai sričiai.
„ES Socialinio klimato fondas iki 2032 m. vienbučių ir dvibučių namų renovacijai numato skirti 102,4 mln. eurų už šią sumą siekiama atnaujinti 7000 namų. Tuo tarpu daugiabučiams planuojama skirti 269,6 mln. eurų, tai leistų atnaujinti 4240 pastatų. Akivaizdu, kad individualiems namams numatoma gerokai mažiau paskatų nei daugiabučiams“, – teigia Laurynas Gečas.
Anot pranešėjo, dar svarbesnė yra ilgalaikė perspektyva: skaičiuojama, kad iki 2050 m. vienbučių ir dvibučių namų renovacijai reikės skirti beveik 30 mlrd. eurų investicijų. „Tai – milžiniška suma, atspindinti didžiulį individualių namų skaičių ir beprecedentį jų atnaujinimo poreikį. Tačiau didžioji dalis valstybės paskatų šiai sričiai valstybės yra numatoma tik po 2036 m. Ši trajektorija reiškia, kad vienbučių namų renovacijos našta, deja, atidedama ateičiai“, – sako L. Gečas.
„Tuo tarpu didelę dalį viso daugiabučiams reikalingo renovuoti ploto valstybė planuoja atnaujinti per artimiausius penkerius metus – tai akivaizdžiai deklaruotas valstybės prioritetas. Šie planai siunčia dviprasmišką žinią: vienbučių atnaujinimas nukeliama toli į ateitį, kas neišvengiamai didins finansinę naštą tiek gyventojams, tiek valstybei.“ Anot eksperto, vėliau galime nesuspėti arba tai kainuos gerokai brangiau. „Dėl infliacijos, didėjančių statybos kainų ir senkančio laiko atidėlioti investicijas yra ekonomiškai nenaudinga – pigiau renovuoti anksčiau, nei laukti dar 20 metų.“
Neefektyvios valstybės paramos schemos ir botagas greta morkos
Anot Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentės Editos Meškauskienės, dabartinė vienbučių rėmimo schema neveiksminga. „Šių metų duomenys parodė, kad iš 34 mln. eurų skirtų individualių namų renovacijai panaudota buvo mažiau nei pusė – tik 14,4 mln. eurų. Tai lėmė pernelyg sudėtingas procesas. Akivaizdu, kad sisteminė problema, kurią reikia spręsti supaprastinant ir suvienodinant paramos mechanizmą. Finansavimas svarbu, bet dar svarbiau, kad jis būtų prieinamas ir patogus.“
„Esama renovacijos programa individualiems namams yra sunkiai įveikiama žmogui. Norint pasinaudoti parama, gyventojas turi faktiškai tapti ir projektuotoju, ir rangovu, ir darbų administratoriumi viename asmenyje. Ne kiekvienas turi tam žinių, laiko ar kantrybės“, – sako Edita Meškauskienė.
Dar viena problema, kad parama individualiems namams dažniausiai skaidoma į atskiras priemones: pavyzdžiui, atskiri kvietimai saulės elektrinių įsirengimui, šilumos siurbliams, katilų keitimui. „Gyventojas gali pasikeisti katilą ar pasistatyti saulės elektrinę, bet jei namo sienos liks kiaurai perpučiamos vėjo, bendras energinis efektyvumas iš esmės negerėja.“
„Tikroji renovacija – apimanti pastato sienų apšiltinimą, langų keitimą, stogo tvarkymą – individualių namų segmente lieka nuošalyje. Dabartinė politika fragmentuotai sprendžia problemą, bet nesukuria vieningo modelio, kuris padėtų iš esmės atnaujinti būstus“, – apibendrino E. Meškauskienė.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė, remdamasis kitų šalių pavyzdžiais, teigė, kad svarbus ne tik morkos, bet ir botago principas, reiktų svarstyti derinti įvairias paskatas ir motyvacijas, su suvaržymais, kurie skatintų renovaciją. Pavyzdžiui, kai kurios šalys praėjus fiksuotam laikui apriboja pardavimo ir nuomos galimybes, jei pastatas netenkina energetinio efektyvumo B klasės reikalavimų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pasisakė, kad jau artimiausiu metu gyventojams padės vienos langelio konsultacijų centrai, kurie bus įrengti dešimtyje Lietuvos apskričių ir konsultuos gyventojus dėl visų su pastatų atnaujinimo klausimų. Šių centrų atidarymas yra būtinas pagal ES direktyvą. Anot APVA atstovės taip pat svarstytina, kad ateityje parama gyventojams nebūtų ribojama pagal kvadratinius naujinamo namo metrus, o gyventojui galėtų pasinaudoti visa jiems skiriamos paramos suma.
„Renovacijos projektų reikalavimai turi ir daugiau iššūkių, kuriuos reiktų peržiūrėti tam, kad gyventojams šios priemonės būtų patogesnės – dabartinis vieno mėnesio paraiškų teikimo laikas, taip pat renovacijai skiriami 15 mėnesių turėtų būti prailginti. Svarstytina, kad paramos schemos galėtų galioti ir sodo nameliams, kurie daugeliui atveju yra energiškai neefektyvūs, tačiau paramos renovacijai reikalavimų netenkina.“
Anot Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovės Lauros Lukoševičienės, Aplinkos ministerija džiaugiasi, kad verslo bendruomenė pradeda inicijuoti dialogą apie spartesnę vienbučių renovaciją, nes būtent šioje pastatų kategorijoje yra daugiausiai energiškai neefektyvių pastatų.
„Nacionalinis pastatų renovacijos planas yra labai ambicingas ir kelia aukštus reikalavimus visų pastatų rūšių renovacijai, lyginant su ankstesniais metais finansavimas šiai sričiai planuojamas didesnis nei bet kada. Tačiau kalbant apie rinkoje minimą „nelygybę“ tarp daugiabučių ir individualių namų paramos, svarbu suprasti, kad daugiabučio projekto vertė dažnai siekia milijoną eurų, o individualaus namo – keliasdešimt tūkstančių, be to, daugiabutyje sprendimus priima dešimtys savininkų, kai individualaus būsto savininkas dažnai vienas pats inicijuoja ir atsakingai tvarko savo būstą. Todėl siekdami lygiateisiškumo principo turime spręsti kokybiško ir prieinamo būsto problematiką, atsižvelgiant į tuos, kuriems valstybės parama šiandien yra aktualiausia.“, – teigė L. Lukoševičienė.
Anot jos, didelis pokytis priklausys ir nuo naujo renovacijos finansavimo elemento – ES Socialinio klimato fondo. Remiantis šia programa, Lietuvoje bus galima net iki 80 proc. subsidijuoti socialiai pažeidžiamų asmenų gyvenamųjų namų renovaciją. Matome, kad socialinis klimato kaitos fondas leis efektyviai užkurti energiškai pačių neefektyviausių pastatų renovacijos procesą.
Deklaracijoje – siūlymai dėl didesnio dėmesio individualių namų renovacijai
Anot eksperto Lauryno Gečo, nacionaliniai Lietuvos planai stumia vienbučius į paraštes, o tai yra rizikinga. „Jei tikslų neįgyvendinsime laiku, gyventojai permokės už energiją dar daugelį metų. Dėl to svarbu nedelsti ir pradėti spręsti šią problemą iš anksto.“
Pranešėjas pristatė kitose šalyse pasiteisinusius sprendimus ir rekomendacijas Lietuvai. Anot jo, valstybei būtina apsvarstyti papildomus sprendimus: lengvatinių kreditų mechanizmą individualiems namams, būsto fondo steigimą, kompensacinių išmokų indeksavimą, rezervinį projektų sąrašą, viršijus biudžetą. O svarbiausias reguliavimo pokytis, nuo kurios prasidėtų realus pokytis renovacijos programoje – daugiabučių ir individualių namų paramos sąlygų suvienodinimą teisinėje bazėje.
Inauguraciniame iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ renginyje buvo pristatyta deklaracija su įsipareigojimais siekti, kad gyvenamųjų namų renovacija taptų jungiančiu prioritetu nepriklausomai nuo politinių pokyčių nacionalinės ir vietos valdžios institucijose. Anot iniciatyvą palaikančių organizacijų, būtina siekti, kad kasmet būtų renovuojama ne mažiau individulių namų, nei numatyta Lietuvos būsto renovacijos strategijose ir nuosekliai didinti šį skaičių, kad būtų pasiekti 2050 m. numatyti atnaujinimo tikslai.
Anot Lauryno Gečo, esminiai pokyčiai, kaip ir kitose srityje, pirmiausia atsiremia į nacionalinę valstybės politiką: būtina, kad sprendimų priėmėjai jau dabar numatytų naują, lygiavertį požiūrį į visų tipų gyvenamųjų pastatų renovaciją, užtikrinant, kad vienbučių namų savininkai turėtų tokias pačias galimybes gauti valstybės paskatas bei paramą kaip ir daugiabučių gyventojai.
#VerslasLietuvai
Pridedamos Rūtos Verseckaitės nuotraukos.
