Lietuvos verslo konfederacija (LVK) reiškia rimtą susirūpinimą dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, kurios iš esmės keičia vidaus sandorių taikymo logiką savivaldybėse. Verslo bendruomenės vertinimu, siūlomi pakeitimai nesuderinami su Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir gali sudaryti prielaidas neskaidriems, ekonomiškai nepagrįstiems sprendimams, rinkos iškraipymui bei konkurencijos ribojimui.
LVK generalinės direktorės Inetos Rizgelės teigimu, Konstitucinis Teismas yra įvardijęs, kad vidaus sandoris – tai išimtinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai rinkoje nėra organiškos konkurencijos. VRM siūlomos pataisos šią logiką keičia iš esmės. Priėmus jas, iš įstatymo dingtų reikalavimas, kad vidaus sandoris, kai savivaldybė perka paslaugas, būtų sudaromas tik išimtiniu atveju.
„Siūloma tvarka sudarytų prielaidas vidaus sandorių taikymą paversti norma, o ne išimtimi. Dėl to mažėtų sąžininga konkurencija, nes sprendimai remtųsi vidine analize, kurios objektyvumo patikrinti iš šalies beveik neįmanoma – tad verslas rinkoje nebeturėtų lygių starto sąlygų“, – teigia LVK generalinė direktorė.
Būtų sunkiai patikrinama ir lengvai manipuliuojama
Pagal VRM siūlomas pataisas, vidaus sandoris galėtų būti sudaromas trimis būdais: skelbiant pirkimą, vykdant rinkos konsultaciją arba parengiant vadinamąją „konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę“. Verslo bendruomenės įsitikinimu, būtent trečioji alternatyva kelia daugiausia rizikos.
„Tokia analizė nebūtų viešinama, savivaldybės skelbtų tik „motyvuotą sprendimą“, be konkrečių kainų, skaičiavimų ar duomenų. „Analizės“ kriterijai labai abstraktūs, o blogiausia, kad nebūtų prievolės analizę palyginti su realiomis rinkos kainomis ir kitais pasiūlymais“, – vardija I. Rizgelė.
Anot jos, vaizdingai kalbant, konkurencijai savivaldybių pirkimuose būtų šachas ir matas, nes metodika, kurią parengs Vyriausybė ar Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), negalės nustatyti griežtesnių reikalavimų, nei numatyta įstatyme.
Grėsmės gyventojams, verslui ir viešiesiems finansams
LVK teigimu, VRM siūlomos pataisos didina riziką, kad savivaldybių įmonės be konkurencijos ir be objektyvios rinkos analizės gaus teisę dešimtmečiais teikti paslaugas už viešuosius pinigus. Tai ne tik iškreips rinką, bet galiausiai dėl to nukentės vartotojai.
„Priėmus tokias pataisas, gali kilti daug neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, konkurencijos nepatiriantis paslaugų teikėjas neturės motyvacijos mažinti kaštų ir galutinės kainos, todėl klientams gali tekti mokėti nepagrįstai daugiau. Tikėtina, kad be konkurencijos nebus ir siekio tobulėti, todėl vartotojams gali būti teikiamos prastesnės kokybės paslaugos, inovacijos stagnuos“, – pabrėžia LVK generalinė direktorė I. Rizgelė.
Tačiau blogiausia, anot jos, kad įtvirtinus įstatymo pokyčius išaugtų korupcijos ir nepotizmo rizika, nes savivaldybėse priimami sprendimai dėl pasirenkamų paslaugų teikėjų galėtų būti grindžiami ne ekonominiais skaičiavimais, o politiniais interesais ir ir asmeniniais ryšiais.
Siūlo viešinti vidaus sandorių įkainius
I. Rizgelė pažymi, kad verslas dėl siūlomų pakeitimų tikisi įtraukios diskusijos, siekiant rasti subalansuotus sprendimus.
„Mūsų vertinimu, labai svarbu, kad pataisos nebūtų įteisintos neišklausius visų pusių ir neįvertinus visų už ir prieš. Jei jau yra noras daryti pokyčius, atlikime tai laikydamiesi nuoseklumo ir atsižvelgdami į visų pusių argumentus“, – ragina LVK atstovė.
Pasak jos, verslo bendruomenė, įvertinusi VRM siūlomas pataisas, siūlytų atsisakyti „analizės“ formato, nes tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos ir paverčia vidaus sandorį biurokratiniu formalumu.
Vis dėlto, jei analizės galimybė būtų palikta, LVK siūlo įpareigoti savivaldybes, vykdančias vidaus sandorius, skelbti ją visa apimtimi, kartu su visais duomenimis ir kainomis, užtikrinant, kad analizė nebūtų laikoma konfidencialia, nes joje nėra komercinės paslapties turinio.
Taip pat į įstatymo pataisas siūloma įtraukti ir privalomą rinkos apklausą, kuri įrodytų, kad savivaldybės įmonė paslaugas teiks pigiau nei privatus tiekėjas bei numatyti realias kokybės kontrolės ir atsakomybės priemones.
LVK vadovės teigimu, verslui nėra aišku, kodėl nenorima, kad savivaldybės naudotųsi aiškiai veikiančia viešojo konkurso paskelbimo galimybe, ir stengiamasi įvesti naujų abejotinų įrankių.
„Kai stojome į Europos Sąjungą, vienas iš kertinių reikalavimų buvo konkurencijos užtikrinimas ir laisvosios rinkos puoselėjimas. Nenorime grįžti į laikus, kai savivaldybės vienašališkai sprendė, kas teiks paslaugas be konkurencijos ir be skaidrumo, tačiau VRM siūlomos pataisos tokią riziką kelia. Tikime, kad Vyriausybė, Seimas, neabejingi politikai ir ekspertai, kuriems rūpi tolesnė šalies plėtra bei sąžininga konkurencija rinkoje, įvertins riziką, kylančią iš siūlomų pataisų, ir atsižvelgs į ją priimdami tolesnius sprendimus“, – sako LVK generalinė direktorė I. Rizgelė.
#VerslasLietuvai
