Šiandien Seimo Žmogaus teisių komitetas spręs, ar pritarti siūlymui plėsti „mamadienius“ ir „tėvadienius“ tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų (dabar – 12 metų). Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), pasvėręs argumentus, kiek anksčiau nepritarė šiam pasiūlymui. Nepaisant to, Seimas į šiukšlių dėžę išmetė tiek SRDK, tiek Trišalės tarybos išvadas, ir paprašė Žmogaus teisių komiteto į Seimo salę grįžti su „geresne“ nuomone.
LVK nerimauja, kad šia ir kitomis „proginės teisėkūros“ iniciatyvomis, Seimas ardo trapų socialinį konsensusą tarp darbuotojų ir darbdavių. Šio trapaus socialinio konsensuso išraiška – sutartas Darbo kodeksas. Iki šiol Seimas buvo linkęs laikytis praktikos, kai Darbo kodeksas keičiamas tik dėl reikalingų pakeitimų susitarus darbuotojų ir darbdavių atstovams, tačiau panašu, kad šį kartą socialinių partnerių nuomonė bus ignoruojama.
Trišalėje taryboje sutarimas dėl poreikio išplėsti „mamadienių“ priemonę nebuvo rastas, o pasvėręs abiejų pusių argumentus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šios priemonės plėtrai nepritarė. Nepaisant to, Seimas atmetė subalansuotą Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę – dabar už pagrindinę išvadą bus atsakingas Žmogaus teisių komitetas.
LVK pabrėžia: laisvos dienos iš darbdavių kišenės yra ekonominis, darbdavio ir darbuotojo sąlygų pusiausvyros klausimas, reikalaujantis įsiklausymo ir mediacijos. Dabar šis klausimas patikėtas Žmogaus teisių komitetui, dėl ko darbdaviams kyla klausimas ar ekonominiai argumentai šioje diskusijoje bus girdimi.
LVK vertinimu, kitų šalių praktika ir esamas Lietuvos reguliavimas rodo, kad iniciatyvai plėsti „tėvadienių“ priemonę trūksta pagrįstumo. Darbo kodeksas jau šiandien numato platų priemonių paketą, leidžiantį darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus: galimybę tartis dėl lankstaus ar individualaus darbo laiko režimo, nuotolinio darbo, darbo laiko perkėlimo, nemokamų atostogų šeimos nario slaugai ir kitų sprendimų. Todėl prieš plečiant papildomas garantijas būtina atsakyti, kodėl esamas reguliavimas laikomas nepakankamu ir kokiais duomenimis grindžiamas siūlomas sprendimas.
Dėl papildomų garantijų pirmiausia turėtų tartis socialiniai partneriai – darbdaviai ir darbuotojų atstovai. Lietuvoje kolektyvinių sutarčių aprėptis ir taip viena mažiausių ES: 2023 m. jos buvo taikomos tik penktadaliui darbuotojų. Kiekvienas naujas įstatymu nustatomas įpareigojimas dar labiau mažina paskatas sutarti dėl papildomų garantijų kolektyvinėse sutartyse.
LVK pastebi, kad kiekvienoje Seimo kadencijoje atsiranda norų darbdavių sąskaita padovanoti garantijų gyventojams – politikams bepigu teikti tokias iniciatyvas, kol jas apmoka darbdaviai. Verslo atstovams apmaudu, kad tokie siūlymai motyvuojami abstrakčiais argumentais apie „demografinę krizę“, nors nėra jokių empirinių įrodymų, kokią naudą atneša šiuo metu galiojanti priemonė ir ar jos išplėtimas išties prisidėtų prie geresnio tėvų ir vaikų ryšio.
Tačiau nėra nemokamų pietų – dėl ko gero dosniausios „mamadienių“ sistemos pasaulyje nukenčia Lietuvos ekonominis potencialas:
„Socialinės garantijos iš darbdavių kišenės yra labai jautrus klausimas – kiekvienas „mamadienis“ didina darbo jėgos kaštus – už kiekvieną „tėvadienį“ darbdavys turi arba sukurti mažiau produkto, arba surasti, kuo darbuotoją pakeisti. Visa tai lemia arba didesnius kaštus, arba mažiau sukuriamų prekių ir paslaugų“, – teigė LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
„Šie kaštai darbdaviams yra labai apčiuopiami: auginantis(-i) 2 vaikus tėtis ar mama gauna 12 laisvų dienų, 3 vaikus – 24 laisvas dienas per metus. Tai reiškia, kad šie tėvai nedirba atitinkamai 4-5 % ir 9-10 % laiko. Labai nedaug šalių turi tokias sistemas, o tos, kurios turi, neprilygsta „tėvadienių“ dosnumu. Nebūkime naivūs – už šias dienas moka ne darbdavys, o visa Lietuvos valstybė mažesniu sukuriamu produktu, todėl bet kokie sprendimai dėl šios priemonės plėtros turėtų būti priimami atsakingai“, – teigė I. Rizgelė.
LVK ragina Seimo narius puoselėti socialinį dialogą ir nepritarti jokioms „proginės teisėkūros“ iniciatyvoms, kurios iškreipia trapų balansą tarp darbdavių ir darbuotojų interesų ir nesulaukia bendro Trišalės tarybos palaikymo.
#VerslasLietuvai
