Penktadienį (10.09) Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, subūrė verslo atstovus, sprendimų priėmėjus ir valstybės tarnautojus diskutuoti apie Lietuvos švietimo ateitį. LVK narių forume kalbėta apie švietimo sistemos problemas ir apie sprendimus, kurie padėtų kurti kokybiškesnį, visuomenės ir darbo rinkos poreikius atliepiantį švietimą.
Šiemet LVK narių forume pasirinkta švietimo tema pratęsė praėjusiais metais pradėtas diskusijas apie ilgalaikę Lietuvos darbo rinkos raidą. Pernai forume daugiausia dėmesio buvo skirta aktualiems darbo rinkos iššūkiams, tokiems kaip migracija, nedarbo išmokų sistema ir darbuotojų perkvalifikavimas. Šiemet diskusijos pasisuko švietimo link, siekiant diskutuoti, kaip geriau parengti būsimus specialistus ateities darbo rinkos poreikiams bei iššūkiams.
„Kokybiškas švietimas yra visuomenės pažangos pagrindas ir viena svarbiausių valstybės sėkmės sąlygų. Tai sritis, nuo kurios priklauso ne tik kiekvieno žmogaus galimybės, bet ir šalies ekonominis potencialas, konkurencingumas bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Todėl švietimo kokybė yra visos visuomenės atsakomybė“, – teigė A. Romanovskis.
Prieš forumo dalyviams pradedant diskusijas grupėse, savo įžvalgas ir duomenimis grįstus vertinimus pristatė iniciatyvos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis bei mokyklų tinklo „Pažinimo medis“ vadovė Giedrė Blazgienė. Jų pranešimai padėjo išryškinti svarbiausius Lietuvos švietimo sistemos iššūkius ir tapo atspirties tašku tolesnėms diskusijoms bei galimų sprendimų paieškai.
Iniciatyvos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius pristatė neseniai paskelbtą Lietuvos „Švietimo kelrodį“, kuriame pabrėžiama, kad, nepaisant augančio finansavimo, šalies švietimo rezultatai stagnuoja jau 20 metų. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje vidutiniškai pernelyg daug mokinių nepasiekia bazinio pasiekimų lygio, o aukščiausią lygį pasiekia minimalus kiekis. Todėl R. Laurinavičius pabrėžė, kad proveržiui būtinas ne pavienių problemų sprendimas, o bendras sutarimas dėl ilgalaikės švietimo krypties.
„Jau beveik 20 metų Lietuvos švietime nematome proveržio. Problemas žinome, tačiau vis dar bandome jas spręsti atskirai, po vieną. Jei norime realaus pokyčio, turime pagaliau susitarti ne dėl dar vienos reformos, o dėl to, kokią švietimo sistemą norime turėti po dešimties ar dvidešimties metų ir nuosekliai ją kurti. Švietimo kelrodis tam ir skirtas – sujungti atskirus sprendimus į vieną kryptį, kurios nekeistume po kiekvieno politinio ciklo“, – kalbėjo jis.
Greta ilgalaikės krypties „Pažinimo medis“ vadovė Giedrė Blazgienė išskyrė praktinio bendradarbiavimo svarbą: kaip mokykloms ir verslui veikti kartu, įvertinti bendrų iniciatyvų poveikį ir sėkmingas praktikas taikyti plačiau.
„Ateities talentų neaugina nei mokykla, nei verslas atskirai. Juos augina tarp mūsų sukurta infrastruktūra, kurioje mokiniai sprendžia realias problemas, kartu mokomės suprasti, kas iš tikrųjų veikia, ir plečiame tas praktikas, kurios duoda įrodytą rezultatą. Švietimui šiandien reikia ne daugiau pavienių iniciatyvų, o daugiau partnerysčių, kurios kuria vertę, ją matuoja ir leidžia ja dalintis su kitais. Būtent taip iš gerų idėjų gimsta sisteminis pokytis“, – pasakojo „Pažinimo medis“ vadovė.
Savo pranešime LINPRA direktorius Darius Lasionis daugiausia dėmesio skyrė švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių suderinamumui. Jis pabrėžė, kad augantis susidomėjimas inžinerijos ir technologijų studijomis turi virsti tvariu kvalifikuotų specialistų srautu į darbo rinką.
„2026 m. stojimo rezultatai į inžinerines ir technologijų kryptis jau kelerius metus rodo augimo dinamiką, tačiau paklausa ir pasiūla šiai diena yra visiškai nesubalansuota. Ilgalaikis poveikis inžinerijos ir technologijų pramonei priklausys nuo to, ar augantis susidomėjimas inžinerijos studijomis virs tvariu specialistų srautu į darbo rinką.
Tai svarbu ne tik pačiai inžinerinei pramonei, bet ir visai ekonomikai: nuo būsimos specialistų pasiūlos priklausys visos pramonės inovacijų kūrimas, technologinis atsinaujinimas, produktyvumo augimas, skaitmeninių, dirbtinio intelekto sprendimų diegimas bei taikymas ir visos šalies konkurencingumas“, – teigė Darius Lasionis.
Po pranešimų forumo dalyviai pasiskirstė į grupes, kurių kiekviena nagrinėjo vieną iš keturių švietimo sistemos sričių: ugdymo turinį, mokytojus, mokyklų tinklą arba švietimo vadybą. Diskusijų metu dalyviai ieškojo sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti artimiausiu metu, svarstė strateginius pokyčius ateinančiam dešimtmečiui ir siūlė kūrybiškas idėjas, galinčias padėti Lietuvos švietimo sistemai išsiskirti tarptautiniu mastu.
Tarp dalyvių aptartų galimų sprendimų buvo mokymo programų apimties ir mokytojų administracinės naštos mažinimas, didesnis dėmesys mokinių praktiniams gebėjimams ir tarpdisciplininiam ugdymui. Taip pat diskutuota apie platesnį verslo įsitraukimą į ugdymo procesą, didesnį mokyklų vadovų savarankiškumą bei efektyvesnį mokyklų infrastruktūros panaudojimą, įskaitant galimybę kurti mokyklų klasterius.
Netrūko ir kūrybiškų idėjų. Dalyviai svarstė galimybes dalį pamokų organizuoti už mokyklos ribų, mokiniams mokantis įmonėse, muziejuose ar kitose erdvėse, pasitelkti dirbtinį intelektą mokytojų kasdieniam darbui palengvinti, organizuoti tarptautines pamokas ar kurti bendrą virtualų švietimo žinių centrą.
LVK dėkoja forumo dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir išsakytus pasiūlymus bei tikisi, kad aptartos idėjos taps pagrindu švietimo sprendimams.
#VerslasLietuvai
Nuotraukų autorė – Katažyna Polubinska
