Tarptautinės vežėjų konferencijos
„Transbaltica 2014” metu susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius
sakė, kad per 2014-2020 metų ES finansinį laikotarpį transporto infrastruktūrai gerinti numatyta
skirti apie 5 mlrd. litų.
„Jau dešimtmetį esame Europos Sąjungos
nariai. Narystė davė didelį impulsą Lietuvos verslui. Pagal Pasaulio banko
logistikos sudaromą reitingą esame 40 pasaulyje, o nuo 2007 metų mūsų pozicijos
vis gerėja, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nepakankamai skiriame lėšų
inovacijų taikymui šioje srityje, skiriame tik dešimtadalį ES vidurkio“, – sakė
V.Kondratovičius.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas sakė, kad transporto
šakos evoliucija per paskutinius dvidešimt metų akivaizdi: „Prisiminkime,
kaip viskas atrodė prieš dvidešimt metų. Neturėjome tokių modernių vilkikų,
transporto stebėjimo sistemų, sandėlių, terminalų ir specialistų. Per
nepriklausomybės metus transporto industrija tapo viena svarbiausių mūsų šalyje“.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais
asociacijos (LINAVA) prezidentas Algimantas Kondrusevičius pastebi, kad vežėjai
sukuria didelę dalį Lietuvos BVP.
„Apie 13 proc. Lietuvos BVP sukuria
transporto, sandėliavimo ir logistikos paslaugų sektoriaus – ir tai yra du kart
daugiau nei ES vidurkis“, – sakė A.Kondrusevičius.
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos
centro direktorius Algirdas Šakalys konferencijoje pristatė Lietuvos transporto ir
logistikos verslo perspektyvą 2014 – 2020 metais.
A.Šakalys sakė, kad tarp transporto ir
pervežimo verslo plėtrai mūsų šalis turi puikias galimybes: „Rytų – Vakarų
transporto koridoriaus tarptautinės prekybos apimtys 2010 metais siekė beveik 2
trln. litų (552 mlrd. eurų), tačiau Lietuvos transporto sektorius šiuo metu
aptarnauja tik 2,3 proc. rinkos“.
VGTU atstovas nurodo, kad Skandinavijos ir
Baltijos šalių išorinė prekyba su Kinija kiekvienais metais auga. 2007 metais
importuota prekių už 13 mlrd. eurų, o 2011 jau už 14,5 mlrd. eurų. Eksporto
apimtys per tokį pat laikotarpį didėjo trečdaliu, nuo 6 mlrd. eurų 2007 metais
iki 9,4 mlrd. eurų 2011 metais.
„Azijos prekybos srautai – galimybės Lietuvos
verslui stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose. Jeigu eisime teisinga linkme
ir įgyvendinsime užsibrėžtus tikslus, 2030 metais aptarnausime jau 5 proc.
rinkos (dvigubai daugiau nei dabar), o 2050 metais – 10 proc.”, – kalbėjo A.
Šakalys.
Konferencijoje kalbėjęs Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė,
kad 2002 metais Vyriausybės patvirtinta investicinė programa uostą padarė
universalų: „Uostai su kuriais konkuruojame, tai yra Talinas, Ventspilis ir
Ryga, negali pasigirti tokiu universalumu kaip mes. Šiuose uostose kažkuri
viena produktų šaka yra dominuojanti, kai tuo tarpu Klaipėdoje – tiek naftos
produktai, tiek trąšos ir kiti yra tolygiai pasiskirstę“.
Klaipėdos uoste
didžiausią dalį krovos darbų sudaro trąšos (25,7 proc.), naftos produktai – 21 proc., Ro-ro tipo
kroviniai – 13,8 proc., konteineriniai kroviniai – 13,7 proc. Rygos uoste anglių krova sudaro net 39 proc. visų darbų. Taline ir Ventspilyje didžiausią dalį krovinių sudaro naftos produktai – atitinkamai 67 proc., 54 procentus.
A.Vaitkus dėmesį atkreipė į tranzitinių krovinių didėjimą – 1994 metais Klaipėdos uoste
tarptautiniai kroviniai sudarė tik 23 proc., o pernai pasiekė 63 procentus.
