Nors kapitalizme gyvename jau daugiau nei 20 metų, kai
kurios šalyje veikiančios įmonės dar vadovaujasi nuo planinės ekonomikos
užsilikusiais darbo būdais. Taip teigia Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus.
Siekiant keisti užsilikusią situaciją Lietuvoje jau antrus metus organizuojamas
socialinis visuomeninis projektas „Aš myliu savo įmonę“. Jo tikslas – stiprinti
Lietuvos įmonių mikroklimatą, gerinti darbdavių ir darbuotojų santykius, ugdyti
darbuotojų komandinę dvasią, lojalumą bei pasitenkinimą darboviete.
Dinamiška įmonė, galinti į kasdienius darbo procesus pažiūrėti kitaip –
kūrybiškai ir nestandartiškai, yra progresyvi įmonė. Ir priešingai – kompanija,
nesidominti ateities galimybėmis ir į darbą žvelgianti tik kaip mechaninį
procesą, yra nepajėgi formuoti paklausaus produkto, teigiama projekto
viešinimui parengtame pranešime.
Keičiantis verslo mastams, technologijoms ir užsienio šalių integracijos į
rinką kiekiui, kompanijos ima konkuruoti ir ieškoti naujų būdų tapti lyderėmis.
Įmonių ateitis tampa priklausoma nuo naujų idėjų, kūrybiškumo, originalumo ir
lankstumo, tačiau ne visi vadovai mato kūrybiškumo potencialą – tai viena iš
verslo sektoriaus problemų, sukeliančių daugiausiai diskusijų.
Kūrybiškumo ir inovacijų svarba šių dienų
įmonėje – neįkainojama
Kai kurios įmonės darbo vertę kuria pasitelkusios kūrybiškų, novatoriškų,
lanksčių ir intelektualių darbuotojų komandą. Jos daug dėmesio skiria vidinių
žmogaus savybių formavimui ir jo savijautos darbe gerinimui. Tačiau yra atvejų,
kuomet įmonės taiko pasenusius darbo metodus, kurių tikslas – elementarus
užduočių atlikimas. „Dalis įmonių vadovaujasi tais senais tarybiniais būdais,
kai svarbu buvo dirbti, bet ne pasiekti geresnį rezultatą ar sudaryti geras
sąlygas dirbančiajam“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas
Sutkus.
Šiuolaikinis darbuotojas tampa vis svarbesne įmonės grandimi, savo
idėjomis galinčia daryti didelę įtaką kuriamam produktui ir įmonės sėkmei.
„Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai darbuotojų atkaklumas duoda puikių rezultatų.
Turbūt geriausias – „Google“ korporacijos pavyzdys. Elektroninio pašto sistema
„Gmail“ buvo sukurta pačių darbuotojų iniciatyva. Lietuvos verslas gyvena
pereinamajame laikotarpyje. Vieni verslininkai jau dabar mato didelį poreikį
turėti kūrybiškus darbuotojus, investuoja į jų tobulėjimą“, – džiaugiasi V.
Sutkus ir teigia, kad darbuotojo kūrybiškumas tampa ateities perspektyva,
kurios svarbą ima pastebėti vis daugiau vadovų.
Kūrybiški ir inovatyvūs darbuotojai gali generuoti naujas idėjas, sukurti
produktą tarsi iš niekur, tikslingai analizuoti ir spręsti iškilusias
problemas. Tokie darbuotojai linkę sekti naujoves, ieškoti nestandartinių
sprendimo būdų, eksperimentuoti. „Prie konvejerio sėdintis žmogus taip pat gali
būti kūrybiškas. Jis gali suprasti, ką reikia tame konvejeryje pakeisti, kad
darbas nebūtų toks nuobodus arba ką reikia pakeisti procese, kad žmogui
apskritai nebereikėtų sėdėti prie konvejerio“, – samprotauja UAB
„Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.
Socialiniai projektai – puikus startas
perspektyvios įmonės link
Įmonėms ir jų darbuotojams skirti socialiniai projektai gerina įmonės
mikroklimatą ir kūrybinę atmosferą. Dalyvavimas tokiuose projektuose yra
galimybė ne tik naujoms įmonėms pradėti formuoti darnių, lanksčių ir
konkurencingų darbuotojų kolektyvą, bet ir pasidalinti gerąja patirtimi
kompanijoms, kryptingai ugdančioms kūrybingų darbuotojų komandą. „Mokymai,
seminarai ir socialiniai projektai duoda naudą tiek dirbančiajam, tiek įmonei –
geras mikroklimatas didina darbo efektyvumą. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje
kiekvienais metais įmonės skiria vis didesnį dėmesį šioms veikloms, dalyvavimas
socialiniuose projektuose tampa vis dažnesniu reiškiniu Lietuvoje veikiančiose
įmonėse“, – džiaugiasi V. Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacija šiuo metu dirba prie socialinio projekto „Aš
myliu savo įmonę“, atskleidžiančio kūrybinio sektoriaus svarbą. „Įmonės dažnai
nemato tikslo investuoti į darbuotojų kūrybingumo skatinimą, kadangi netiki to
nauda. Socialinis projektas „Aš myliu savo įmonę“ yra platforma, skirta
parodyti visiems, kad kūrybiški darbuotojai – vertybė, ir būtina šiuos įgūdžius
lavinti“, – sako V. Sutkus, taip pat įsitrauksiantis į projekto komisijos narių
būrį.
Kūrybiškos asmenybės vystymas priimtinas
ne visoms įmonėms
Nors šiuo metu perspektyvios įmonės formavimui yra daug galimybių: socialiniai
projektai, mokymai, seminarai – ne visos įmonės jomis pasinaudoja. Daugeliui
atrodo, kad kūrybiškos asmenybės lavinimas nėra būtinas. Šiam procesui labai
svarbi tinkama darbo aplinka, kurios formavimui įmonės dažnai neskiria
papildomo laiko. „Pamirškime sovietinį mąstymą, kad į darbą žmogus turi eiti
kaip į kalėjimą. Visgi darbo vietoje kiekvienas praleidžiame didžiąją dalį savo
dienos, todėl draugiškas kolektyvas ir visa aplinka turi būti pritaikyta
darbuotojui“, – užtikrintai teigia V. Sutkus.
Prie socialinio projekto „Aš myliu savo įmonę“ komisijos narių šiais metais
prisidėsiantis V. A. Bumelis mano, kad darbuotojas neturėtų riboti savo kūrybiškumo
laisvės ir net kasdieniuose darbo procesuose jis privalo į tradicinius dalykus
žvelgti netradiciškai: „Žmonės, kurie kiekvieną dieną dirba tokius pat
standartinius darbus, yra tarsi dėžės, jie riboja savo kūrybiškumą, savo
vystymosi etapus. Išeiti iš tos dėžės ir atrasti visiškai nestandartinį požiūrį
žmogui yra labai sunku, tačiau tai labai svarbu, nes tik kūrybingi žmonės gali
būti lyderiais.“
Itin svarbus kūrybinio sektoriaus vystymo rodiklis – investicijos į darbuotojų
kompetencijų didinimą. Vadovai turėtų skirti ne tik daug dėmesio, bet ir lėšų
įmonės mikroklimato gerinimui ir kūrybinio potencialo didinimui. V. A. Bumelis
ir V. Sutkus sutaria, kad sunku pateisinti vadovus, kurie tam neatranda nei
noro, nei laiko: „Tai turbūt ne tik požiūris, bet ir paties vadovo baimė, kad
darbuotojas gali tapti geresniu už jį. Toks požiūris ne tik neleidžia tobulėti
darbuotojui, bet vadovas, pasijutęs visagaliu, sustoja vietoje ir netobulėja
pats.“
