Konstitucija Lietuvos piliečiams garantuoja teisę tiesiogiai
dalyvauti valdant valstybę, tačiau dabar ši teisė neužtikrinama, nes nėra jokio
institucinio mechanizmo, kuris įgalintų piliečius dalyvauti valstybės valdyme. Tokia
padėtis aptarta Seime vykusioje konferencijoje, kurios dalyviai pasiūlė spręsti
šią problemą įsteigiant Nacionalinę ekonominę ir socialinę tarybą (NEST). Organizacijos
tikslas − užtikrinti šią konstitucinę piliečių
teisę ir didesnį valdžios bei visuomenės bendravimo efektyvumą.
Diskusiją aktyvesnio
visuomenės ir valdžios institucijų bendradarbiavimo klausimais inicijavo
nevyriausybinės ir verslo organizacijos: asociacija „Investors' Forum“,
Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos
saulės energetikos asociacija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir
paramos centras. Būtinybei didinti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą
pritarė Seimo nariai – Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Gediminas Kirkilas,
Artūras Skardžius ir Povilas Gylys. Į diskusiją patirtimi pasidalinti atvyko ir
svečiai iš užsienio: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK)
atstovai Irini Ivoni Pari, Martin Siecker, ir Tvaraus vystymosi instituto vice
prezidentas Krzysztof Kamieniecki.
„Bendradarbiavimas tarp
valdžios institucijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir kitų suinteresuotų
subjektų skatina didesnę socialinę sanglaudą. Svarbu, kad socialiniai
partneriai dalyvautų dialoge, būtų solidarūs ir jaustų atsakomybę. Būtent
platus ir atviras dialogas tarp visų suinteresuotų pusių padeda rasti
geriausius sprendimus dėl visai visuomenei svarbių klausimų – užimtumo,
socialinės atskirties, lygių galimybių įtvirtinimo. Į diskusijas reikia
įtraukti kuo platesnį visuomenės ratą, skatinti žmonių domėjimąsi ir aktyvų
dalyvavimą, nes šie veiksniai ugdo visuomenės pilietiškumą ir solidarumą“, –
pažymėjo Parlamento vadovė L. Graužinienė.
Konferencijos dalyviai
nutarė kreiptis į Seimą bei Vyriausybę kviesdami įsteigti Nacionalinę ekonominę
ir socialinę tarybą. Renginyje aptartas jos modelis, pagal kurį organizaciją
sudarytų darbdavių, verslo organizacijų, darbuotojų ir profesinių organizacijų
atstovai, kitos interesų grupės bei ekspertai – pastarieji balsavimo teisės
neturėtų. Taryba būtų įsteigta prie Seimo ir Vyriausybės, ji teiktų įvairius siūlymus
bei rekomendacijas, dalyvautų deleguojant Lietuvos atstovus į Europos
ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK).
Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus jau ne kartą yra akcentavęs, kad dabar
Lietuvoje veikianti Trišalė taryba neužtikrina reikalingo visuomenės interesų
atstovavimo ir yra gerokai pasenęs ir nebeefektyvus valdymo modelis. „Lietuvos verslo konfederacija, kaip vienas iš
NEST steigimo idėjos nuolatinių iniciatorių remia ir palaiko socialinio ir
pilietinio dialogo plėtrą. Globalūs geopolitiniai pokyčiai, dinamiška NVO
sektoriaus plėtra ir stiprėjimas, auganti ir aktyvėjanti pilietinė visuomenė vienareikšmiškai
reikalauja pokyčių. Todėl šiai visuomenės iniciatyvai turi pritarti ir
politikai, ir pripažinti bei įteisinti tokią konstruktyvaus bendradarbiavimo
formą, pagrįstą skaidrumu ir argumentų kalba“, – sakė LVK prezidentas Valdas
Sutkus.
Asociacijos „Investors‘
Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atkreipia dėmesį, kad talentingi
darbuotojai ir konkurencingi darbo jėgos kaštai yra vienas didžiausių Lietuvos
privalumų varžantis dėl užsienio investicijų. „Vis dėlto, siekiant visapusiškai
pasitelkti savo šalies stiprybes, didinti patrauklumą investuotojams ir
skatinti juos Lietuvoje kurti darbo vietas, būtina, kad sprendžiant šiuos
svarbius klausimus aktyviai įsitrauktų ir visuomenė. Mes nuolat pabrėžiame –
geriausių sprendimų ir rezultatų galime pasiekti tik užtikrinę glaudų
valstybės, verslo ir visuomenės bendradarbiavimą“, − teigė R. Skyrienė.
Konferencijoje
dalyvavusi nepriklausoma ekspertė Skirma Kondratas pabrėžė, kad Lietuvoje
profsąjungų vaidmuo išlieka silpnas – joms priklauso maždaug 8 proc. samdomųjų
darbuotojų, todėl tokia institucija kaip NEST Lietuvai ypač reikalinga.
„Lietuvoje matome poreikį plėsti socialinį dialogą daugeliu socialinių ir
ekonominių klausimų, tokių kaip gyvenimo kokybė, aplinkosauga, kultūra,
švietimas ir daugelis kitų sričių. Tokia, lygiateisės partnerystės pagrindu
įsteigta nepriklausoma patariamoji darbdavių, darbuotojų, įvairiems interesams
atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, nepriklausomų ekonomikos bei
socialinių reikalų ekspertų organizacija padėtų Vyriausybei formuoti šalies
socialinę ir ekonominę politiką, priimdama rekomendacinio pobūdžio sprendimus“,
– sakė S. Kodratas.
Pavyzdys – Europa
Pasak EESRK atstovo
Martin Siecker, Olandijoje socialinio dialogo šaknys ir patirtis gilios – šioje
šalyje profesinės sąjungos pradėjo vystytis nuo Antrojo pasaulinio karo. Dar
1950 metais buvo išleistas įstatymas, reglamentuojantis darbuotojų santykius.
Lietuva taip pat galėtų pasisemti patirties iš mūsų šalies. Mūsų Socialinė
ekonominė taryba teikia patarimus ne tik tokiai klausimais kaip darbo rinka,
darbo teisė, socialinė apsauga bet ir žemės ūkis, transportas, energetika,
išsilavinimas ir kt.
Pasak Krzysztof
Kamieniecki, Tvaraus vystymosi instituto viceprezidento, „Šiuolaikinis valdymo
modelis keičiasi nuo senojo, paremto taisyklėmis ir įsakymais iki naujojo,
kuris priklauso nuo bendradarbiavimo ir partnerių tinklo. Naujasis modelis
veikia pagal skaidrumo, atvirumo, patikimumo ir dalyvavimo principus.“
EESRK atstovė Irini
Ivoni Pari, pristačiusi EESRK pavyzdį, atkreipė dėmesį, kad Europos komisija
veikia taip, kaip būna patariama 4-iuose iš 5-ų EESRK teikiamų nuomonių, o tai
rodo itin didelę reikšmę priimant sprendimus.
Daugelis konferencijos
dalyvių aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė, kad reikia labai konkrečių darbų
ir veiksmų. Elena Urbonienė, NVO vaikams konfederacijos direktorė, siūlė imtis
iniciatyvos ir daugiau konkrečių darbų ir funkcijų patikėti NVO sektoriui. Jos
nuomone, tokia struktūra kaip NEST jau turėjo būti įsteigta dar 2013 metais,
siūlė, jog tinkamiausia būtų šią tarybą steigti prie Seimo.
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad
daugelyje Europos šalių socialinis dialogas ir socialinė partnerystė yra labai
išvystyta. Toliausiai šioje srityse pasistūmėjusios šalys – Olandija,
Vokietija, Švedija, Danija – paprastai pasižymi ir stipriausiomis bei
stabiliausiomis ekonomikomis. Lietuvoje socialinės partnerystės užuomazgos yra,
tačiau mūsų šalis šiuo požiūriu gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
Vis dėlto, glaudesnis socialinis dialogas duotų Lietuvai, jos verslui,
ekonomikai ir žmonėms suteiktų reikšmingą postūmį.
