„Vilniaus prekybos“ akcininkų
ginčas yra pagrindinė šios vasaros verslo aktualija. Į šį ginčą buvo įtraukta
ar savo noru įsitraukė ne tik žiniasklaida, teismai, bet ir valstybės vadovai.
Dėmesį šiam konfliktui rodo ir Seimo nariai.
Ką visa tai reiškia Lietuvai,
mūsų šalies patrauklumui investicijoms ir pasitikėjimui lietuvišku verslu
užsienyje apskritai?
Dėl
investicijų aršiausiai kovoja kaimynai
Praėjusią savaitę „Jaguar Land
Rover“ priėmė sprendimą statyti pirmąją Europoje, ne Didžiojoje Britanijoje
veikiančią automobilių gamyklą. Dėl naujos gamyklos varžėsi trys šalys –
Meksika, Lenkija ir Slovakija.
Gamykloje per metus bus
pagaminama apie 300 000 naujų automobilių, o investicijos į naujus gamybos
pajėgumus sieks apie 1,4 milijardus eurų.
Aršią konkurencinę kovą dėl
didelių užsienio investicijų (Lenkijoje buvo organizuoti iš viso net 6 derybų
raundai) laimėjo Slovakija. Čia, Nitros mieste, kur gyvena tik maždaug 85.000
gyventojų ir įsikurs naujoji gamykla.
Investuotojai sako, kad
Slovakija pasirinkta ir dėl šalyje sukauptos patirties automobilių pramonėje,
nors Lenkijoje taip pat yra net kelios Vakarų automobilių pramonės gamyklos.
Lenkija pralaimėjo Slovakijai
nepaisant ir to, kad vienas pagrindinių Lenkijos privalumų yra mažesni darbo
užmokesčio kaštai: Lenkijoje – 8,8 Eur per valandą, o Slovakijoje – 10,6 Eur.
Vadinasi, verslininkai
rinkdamiesi, kur investuoti atsižvelgia į visą spektrą šalies privalumų ir
trūkumų.
Politikavimas
– blogiausia, kas gali nutikti versle
Šiandien, kai dauguma verslo
veikia globaliai, verslininkai turi labai plačias galimybes investuoti ten, kur
tik jie nori. Dėl to kritiškai svarbus tampa valstybės vaidmuo ir tai, ar ji
pajėgi konkuruoti dėl investicijų regione, o kartais ir pasaulyje.
Esu ne kartą sakęs, kad užsienio
investuotojas, darantis sprendimą, ar investuoti Lietuvoje ir čia kurti darbo
vietas, kartais dar nežino, jog čia galioja nuo sovietinių laikų istoriškai
susiklosčiusi paprotinė darbo teisė – absurdiškai griežtas Darbo kodeksas,
kurio reikalavimų realybėje daugelis nesilaiko. Lietuvos verslo konfederacija
sveikina pastangas tobulinti darbo santykių reguliavimą, nes tai vienas svarbių
kriterijų užsienio investuotojams renkantis, kur investuoti.
Kitas XXI amžiuje svarbus
kriterijus, apie kurį kol kas kalbama šiek tiek mažiau, yra galimybė laisvai
užsiimti verslu. Kitaip sakant, laisvė vystyti verslą nebijant nei teisminio,
nei politinio įsikišimo. Blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kaimyninėje
Rusijoje teismai visiškai tarnauja politiniam sluoksniui, oligarchams ir šešėliniam
pasauliui.
Vis dėl to blogų pavyzdžių
randasi ir Lietuvoje. Štai jau ne vienas politikas Lietuvoje spėjo pasidalinti
viešais vertinimais, ką mano apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų konfliktą.
Tačiau būtent politikų, ypač Seimo narių įsitraukimas į privataus verslo
akcininkų konfliktus, prasidedant Seimo rinkimų kampanijai, yra turbūt
blogiausia, kas gali nutikti.
Akivaizdu, kad spaudimą
teisininkams, mokesčių specialistams ir kitiems pareigūnams darantys politikai
nepadidina galimybių išsiaiškinti tiesą. Be to, tai rodo, kad šalies politinis
elitas nepasitiki savo valstybės institucijų sugebėjimu atsakingai atlikti
mokestinius patikrinimus, tirti galimą mokesčių vengimą ir panašiai.
Ar tokius signalus mes norime
siųsti apie investicijas Lietuvoje galvojantiems užsienio ir šalies verslininkams?
Sąskaitas
apmoka verslas
Nereikia nė sakyti, kad
normalius verslo ir teisės procesus iškreipia jų politizavimas, o tai trukdo
Lietuvai pozicionuoti save, kaip verslui ir investicijoms patrauklią šalį. Be
to, tai pakerta pasitikėjimą užsienyje sėkmingai jau veikiančiu lietuvišku
verslu, o tai jau yra dalykai, kurių tiesiog negalime sau leisti. Esame maža
tauta ir maža valstybė, Lietuvos vardas nėra plačiai žinomas, todėl tuos
sėkmingus Lietuvos garsinimo atvejus turime vertinti ir ginti. Vietoje to mes
dabar patys prisidedame prie lietuviško verslo žlugdymo.
Rimtų demografinių iššūkių turinčioje
valstybėje, kurią supa ne vien draugiški kaimynai, aplink kurią nemažai
stiprių, atvirų ekonomikų, galinčių vienodomis sąlygomis konkuruoti dėl
užsienio ir vietos investicijų, būtų neišmintinga, netoliaregiška ir
neatsakinga iš Lietuvos stumti savą verslą. Ir stumti ne bet kokį, o patį
didžiausią ir sėkmingiausią lietuvišką verslą, kokį tik sugebėjome sukurti per
Nepriklausomybės metus.
Gaila, kad, apskritai,
požiūris į verslą Lietuvoje vis dar yra neigiamas, todėl politikavimas, ne
visada įsigilinus į detales, juo labiau daro meškos paslaugą visai visuomenei.
Galima abejoti verslo
geranoriškumu, tačiau būtina atsiminti, kad verslas, nors ir dirbdamas dėl
pelno, ne tik garantuoja akcininkų gerovę, bet ir užtikrina savo tęstinumą.
Vadinasi, siekia kurti dar daugiau darbo vietų, daugiau investuoti ir sumokėti
daugiau mokesčių. Iš jų ir apmokamos mūsų sveikatos, mokslo, krašto apsaugos ir
kitos sąskaitos.
Galų gale, jei savo verslo
nemylėsime patys, jį su malonumu pamils mūsų kaimynai. Šis procesas jau vyksta,
todėl turėtume labai gerai pagalvoti, kaip jį sustabdyti.
