Aukštojo
mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi
nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir
kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių
aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo
Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
„Šiuo
metu Lietuva turi didesnį skaičių žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei Europos
vidurkis, bet tas skirtumas nėra didelis. Tačiau išlaikyti tokį universitetų
tinklą, koks yra dabar, neturime galimybių. Vis dėlto universitetų jungimas ar
skaidymas yra sudėtingas procesas, trunkantis kelis metus", – sakė Juozas
Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir Lietuvos universitetų
rektorių konferencijos prezidentas.
J.
Augutis suabejojo ar Šiaulių, Edukologijos ir Sporto universitetų uždarymas
padėtų sutaupyti lėšas, kadangi šių universitetų bendras biudžetas sudaro tik 7
proc. viso aukštųjų mokyklų finansavimo. Jų uždarymas kainuotų daug daugiau,
nes tektų mokėti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, o studentai vis
tiek turėtų užbaigti pradėtas studijas ir reikėtų išlaikyti dalį personalo.
Kauno
technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas teigė, kad
dėl situacijos, kurioje šiuo metu atsidūrė valstybinės aukštosios mokyklos, yra
kaltos jos pačios, nes ilgus metus nieko nebandė keisti.
„Turime
fragmentuotą aukštąjį mokslą, nes 27 metus Lietuva neturėjo aiškios aukštojo mokslo
vizijos ir strategijos, ko mes norime, ko reikia verslui, ko reikia visuomenei.
Šios problemos yra žinomos, bet niekas nebuvo keičiama. Pirmiausia –
finansavimo sistema yra ydinga. Universitetai finansuojami pagal kiekybinius
rodiklius, o ne pagal kokybinius. Reikia suprasti, kad universitetams, kaip ir įmonėms
valdyti reikia taikyti šiuolaikinius vadybos principus", – argumentavo
prof. P. Baršauskas.
Pasak KTU
rektoriaus, Lietuvoje yra tik vienintelis klasikinis universitetas – Vilniaus
universitetas, visi kiti yra specializuotų pakraipų universitetai. Galima
turėti po vieną klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, bet tada Kaune turi
likti tik vienas universitetas, tačiau abejojama ar Vyriausybei pavyktų tai
įgyvendinti.
„Lietuvoje
minimalių kokybinių rodiklių laikėsi tik trys universitetai: Vilniaus, Kauno
technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Visi kiti jų
nesilaikė, priiminėjo bet ką iš gatvės", – pridūrė KTU rektorius.
„Vyriausybė
tikisi išgirsti universitetų nuomones, kokia turi būti ši reforma. Mes, kaip
verslo bendruomenė, nenorime būti tik pasyviais stebėtojais, siekiame pateikti ir
savas vizijas, kokios reformos tikėtumėmės, kokius rezultatus norime matyti. Kadangi
universitetų paruošti specialistai papildo Lietuvos darbo rinką ir mums svarbu,
kad tie darbuotojai būtų tinkamai išsilavinę ir kvalifikuoti", – sakė V.
Sutkus.
„Universitetų
tinklo optimizavimas yra tik viena iš reformos dalių, tačiau ji neatsako, ko
tikimasi, kokio siekiama rezultato. Galiausiai, koks bus skiriamas
finansavimas. Didelį rūpestį kelią bendrojo lavinimo problema, nes iš ten
ateina žmonės į aukštąsias mokyklas. Mes galime kelti balo kartelę, bet ar tai
išspręs problemas, jei regionuose žmonės nėra tinkamai paruošiami. Mūsų tikslas
priimti kuo daugiau norinčių studijuoti", – dėstė Saulius Spurga, Mykolo
Romerio universiteto kancleris.
LVK
mokslo ir švietimo komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis
pastebėjo, kad dabartinė situacija susijusi su universitetų optimizavimu yra
miglota ir joje per daug neaiškumo.
„Matomas
didelis susipriešinimas ir interesų konfliktai, tačiau nesimato, koks bus
laukiamas reformos rezultatas, išskyrus finansinės paklodės tąsymas į
skirtingas puses. Nesimato ir valstybės strategijos, ko tikimasi, jei ji nėra
nustačiusi kokybinių kriterijų, tai ir universitetai neturi savo veiklos
tikslų. Apgailestaujant reikia pastebėti, kad privatūs universitetai vėl yra
palikti už diskusijų ribų", – sakė prof. dr. A. Augustinaitis.
Susitikime
konstatuota, kad šiuo metu vyksta interesų kova ir be aiškaus valstybinio
požiūrio, ko tikimasi iš reformos, kokie keliami siektini kokybiniai
rezultatai, nebus pasiektos teigiamos reformos.
„Yra
nemažai pavyzdžių, kai aukštas įmonių pozicijas užima jauni ir gabūs vadovai, tačiau
dauguma jų turi tik bakalauro išsilavinimą. Jie negalvoja studijuoti toliau,
nes nemano, kad gaus kokybiškas žinias. Jei studijų kokybė nebus užtikrinta,
žmonės nematys prasmės skirti savo laiką studijoms Lietuvoje", – dėstė Dr.
Virginijus Lepeška, konsultacinės firmos „OVC Consulting" steigėjas ir
valdybos pirmininkas.
