Nepaisant visą pasaulį šiuo metu užklupusios neeilinės situacijos, atėjęs pavasaris – sezoninio verslo etapas, kuris šįkart neatsiejamas nuo papildomų iššūkių. Vieni spėjo jam pasiruošti dar prieš paskelbiant karantiną, kiti pavėlavę turės pratęsti planavimo ir pasiruošimo darbus pandemijos metu arba tuomet, kai karantinas praeis.
Sezoninis verslas neretai pasižymi didesne rizika, kadangi jam reikia didesnių išlaidų iki prekės ar paslaugos suteikimo, būtina gebėti tinkamai prognozuoti paklausą, suplanuoti logistikos, sandėliavimo, darbo jėgos valdymo procesus. Maža to, priklausomai nuo veiklos srities, reikia prognozuoti net orus, madą, tendencijas, rinkos pokyčius. O ką jau kalbėti apie nenuspėjamas aplinkybes, kurios užklumpa verslą netikėtai kaip dabar paskelbtas karantinas.
Kam labiausiai reikia sezoninio finansavimo?
Tikėtina, jog šiuo metu papildomas kapitalas bus reikalingas didžiajai daliai įmonių Lietuvoje, tačiau sezoninio verslo iššūkiai labiausiai būdingi statybų verslui, kuris paprastai darbo turi visus metus, bet pavasaris – vasara – ruduo būna „įkarščio“ metas, taip pat – žemės ūkio produkciją auginančioms įmonėms. Būtent šios dažniausiai kreipiasi dėl papildomo finansavimo galimybių.
Metų laikai turi įtakos ir didmeninės prekybos įmonėms, kurios iš anksto turi įsigyti tam tikro sezono prekių. Šių įmonių dalis faktoringo portfelyje, mūsų duomenimis, per trejus metus augo beveik 3 kartus ir pernai metų pabaigoje sudarė 22 proc. Taip pat prieš pavasarį bei vasarą suintensyvėja kelių tiesimo, tiltų remonto (infrastruktūros statybos), kasybos srities įmonės.
Neapibrėžtumas vis sunkiau valdomas
Sezoninis verslas savo veiklą planuoja remdamasis istoriniais duomenimis, bet tai neapsaugo nuo neapibrėžtumo. Štai realus pavyzdys, iliustruojantis vieną iš probleminių situacijų, su kuria susiduria tokie verslai.
Pavyzdžiui, mažmenine avalynės prekyba užsiimančios įmonės žiemos sezonui pradeda ruoštis dar vasarą, t. y., pasiremdamos ankstesnių metų pardavimu ir mados tendencijomis, parenka batų modelius, suderina kiekį su tiekėjais, transportuoja ir sandėliuoja prekes. Kitaip tariant, pasiruošia artėjančiam sezonui ir galimam žieminių batų paklausos augimui. Tačiau, kaip žinia, klimatas šyla, žiema vėluoja arba apskritai neateina. Todėl žieminės avalynės pardavimai nepasiekia prognozuoto lygio, jie mažėja arba nusikelia kelis mėnesius. Dėl to tenka ilgiau sandėliuoti prekes, negaunama planuotų įplaukų kitoms sezono prekėms įsigyti. Tačiau įmonei, siekiant išlaikyti kuo mažesnius pajamų svyravimus, reikia reaguoti čia ir dabar – atnaujinti nuolaidų politiką, gauti papildomų apyvartinių lėšų, kad išgyventų vėluojantį sezoną ir pasirengtų naujam.
Žvelgiant į šių dienų aktualijas, verslas susiduria su kitu neapibrėžtumu – greitai plintančiu koronavirusu. Net analizuojant tą patį mažmeninės prekybos avalyne įmonės pavyzdį galima pastebėti dideles grėsmes. Vyriausybei paskelbus karantiną buvo uždarytos visos fizinės prekybos vietos, lankytojų srautas išnyko, pajamų įmonės iš fizinių parduotuvių nebegeneruoja. Tačiau įmonės vis dar patiria fiksuotus kaštus, t. y. nuomos, darbuotojų algų sąnaudas, komunalinius mokesčius, moka mokesčius valstybei (jei nebus gauta lengvata ir nebus atidėti mokėjimai).
Ištikus tokiai situacijai būtina turėti lėšų „pagalvę“, kuri leistų išsilaikyti kiek įmanoma ilgiau rinkoje, kol pagerės ekonomikos situacija. Įmonėms taip pat reikia greitai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius, perkelti veiklą į elektroninę prekybą bei užtikrinti tiekimą vartotojams. Kitos gali priimti nestandartinių sprendimų, pavyzdžiui, persikvalifikuoti ir trumpuoju periodu parduoti didelę paklausą turinčias prekes, tokias kaip veido kaukes ar vienkartines pirštines apsaugai.
Tokie neapibrėžtumai ir verslo sunkumai neretai mažina įmonės galimybes skolintis pas tradicinius finansuotojus. Be to, norint gauti paskolą paprastai reikia turėti solidžią pelningos įmonės veiklos istoriją bei užstatyti turtą, kurio sezoninio verslo atstovai ne visada turi. Tačiau tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas, šiuo metu, be bankų, yra daug finansavimo alternatyvų.
Kaip valdyti riziką?
Stabilias pajamas ir pardavimus turintys verslai gali greičiau reaguoti į kintančią paklausą ar pokyčius, o sezoniniam verslui, nepaisant neapibrėžtumo, reikalingas maksimaliai tikslus planavimas, kartais netgi nuojauta.
Pagrindinės klaidos, kurios nuolat kartojasi, yra netinkamai daromos prielaidos ruošiant prognozes dėl prekių ar paslaugos paklausos, blogai suplanuoti darbo jėgos resursai, nepakankamas lėšų rezervas, nesuplanuoti papildomi finansiniai instrumentai nenumatytiems atvejams, prastas sandėlio ir logistikos valdymas. Visa tai turi būti kruopščiai apgalvota dar prieš prasidedant sezonui.
Prieš „įkarščio“ sezoną, remiantis kelių praėjusių metų duomenimis, būtina suplanuoti kito laikotarpio pajamas, išlaidas bei apyvartinio kapitalo poreikį. Reikia nepamiršti atsižvelgti į ekonomikos bei darbo rinkos pokyčius. Tai padės išvengti netikėtumų. Šis laikotarpis taip pat tinkamas darbuotojų mokymui, produktų kūrimui, naujų metodų ar technologijų pritaikymui. Tai padės dar tvirčiau įsitvirtinti rinkoje.
Būtina numatyti ir „neplanuotų išlaidų“ eilutę, kuri, patartina, atitiktų 5-10 proc. išlaidų dydį.
Kita dažna sezoninio verslo problema – reikalingi pinigai plėtrai ar laikiniems nuostoliams padengti yra versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Jei pirkėjai sąskaitą apmoka po kelių mėnesių, įmonė, nesubalansavusi pinigų srautų, gali didinti savo įsiskolinimus tiekėjams bei kreditoriams. Susidūrę su šia situacija verslininkai jau žino, kad sąskaitų faktūrų finansavimo paslauga gali padėti išvengti ilgo pinigų laukimo. Tokiu atveju įmonei nereikia laukti kelis mėnesius ar daugiau, kad sąskaitos būtų apmokėtos. Šį finansavimo būdą galima skirti veiklos išlaidoms padengti, kitoms prekėms įsigyti ar strateginiam augimui.
