"Lietuvos verslo konfederacija (ICC) ir "Investuotojų forumas" pageidauja sėsti prie apvalaus Trišalės Tarybos stalo. Prieš 15 m. sukurta TT galėtų veikti efektyviau, nes atsirado naujų organizacijų, turinčių ką pasakyti socialinės politikos klausimais. "
Verslo žinios, 2010 05 05, Trečiadienis
"Monopolizuotas socialinis dialogas"
Trišalė taryba (TT), tiksliau, dvi jos šalys – darbdaviai ir profsąjungos – pranašauja socialinio bei pilietinio dialogo krizę Lietuvoje ir grasina apie tai informuoti Europos Vadovų Tarybą bei kitas institucijas. Be viso to, dar ketinama „svarstyti tikslingumą pasitraukti iš Nacionalinio susitarimo ir neteikti kandidatūrų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narius“. Būtent narystė šiame komitete ir pasėjo grūdą į bręstančios nesantaikos dirvą – TT atstovaujami socialiniai partneriai nepatenkinti nauja skyrimo į EESRK tvarka. Iki šiol narius į šį komitetą delegavo minėti socialiniai partneriai – profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos. Dabar Ūkio ministerija paskelbė konkursą, kuriame kandidatus gali siūlyti visos profsąjungų, darbdavių ir visuomeninės organizacijos. Kandidatų atranka vyks gegužės 13 d. Tokia tvarka numatyta EESRK dokumentuose, ir jokios trišalės tarybos ten neminimos.
Į TT įeinantys darbdaviai ir profsąjungos pareiškė, kad Vyriausybė tokiu nutarimu laužo konstruktyvų bendradarbiavimą, „griauna tarpusavio pasitikėjimą, provokuoja Vyriausybės konfliktą su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis“. Todėl vadinamieji TT socialiniai partneriai ir grasina trinktelėti Nacionalinio susitarimo durimis. Užtat organizacijos, paliktos už TT durų, nauja tvarka džiaugiasi, nes „pirmą kartą kandidatai iš Lietuvos bus atrenkami skaidriai“. Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė, teigia, kad pati TT uzurpavo socialinį dialogą ir nenori į savo būrį įsileisti naujų narių, ypač – darbdavių. Sėsti prie apvalaus TT stalo pageidautų ir asociacija „Investuotojų forumas“, ir Lietuvos verslo konfederacija (ICC). Prieš 15 m. sukurta TT galėtų veikti efektyviau, nes atsirado naujų organizacijų, turinčių ką pasakyti socialinės politikos klausimais. Tačiau pretendentams buvo pasakyta, kad taryboje darbdaviams atstovauja „nacionaliniai darbdavių centrai“ – tik neaišku, kokiais kriterijais remiantis nustatyti tokie centrai ir kas juos nustatė.
VŽ žiniomis, naujų narių labiausiai nepageidauja Lietuvos pramonininkų konfederacija. Pasak p. Skyrienės, dabartinė TT yra uždara stagnuojanti organizacija – „tie patys veidai, tos pačios mintys“. Iš tikrųjų ji puikiausiai galėtų veikti rotacijos principu ir galėtų būti reformuota į keturšalę tarybą, kurioje ketvirtą kėdę galėtų užimti nevyriausybinės organizacijos, mokslo įstaigos ir kitos organizacijos, atstovaujančios visuomenei. Manoma, kad esant tokiam modeliui socialinis dialogas tik pagerėtų. Tokį modelį taiko ir EESRK.
Daliai sektorių likus už socialinio dialogo ribų, iškraipoma pati socialinė partnerystė. Nesantaikos istorija apie narių delegavimą į EESRK tik pabrėžia socialinės partnerystės politikos reformos būtinybę – kad socialinio dialogo negalėtų uzurpuoti kelios organizacijos, diktuojančios savo valią užribyje paliktiems kolegoms. Ir, pirmai progai pasitaikius, teikti ultimatumus Vyriausybei. Juolab kad už dabartinio neva „žlugdomo socialinio dialogo“ fasado slepiasi kur kas žemiškesni interesai – dešimtys milijonų litų europinių pinigų. Tad prie šio kapšo norėtųsi matyti kuo mažiau konkurentų…
