Verslo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą norima pastūmėti iš mirties taško

Verslo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą norima pastūmėti iš mirties taško

Ūkio ministerija vakar vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos ir advokatų kontoros SORAINEN surengtoje konferencijoje pristatė tolimesnę VPSP skatinimo programą 2010-2012 m., kuri numato gerokai paspartinti valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus. Verslo atstovai savo ruožtu tvirtina, jog viešajam sektoriui dar trūksta supratimo apie naudą, kurią gali atnešti tokie projektai, ir juos iš mirties taško gali pastūmėti tik itin aktyvus šio sektoriaus atstovų švietimas ir praktinės konsultacijos.

Konferencijoje vykusios apskritojo stalo diskusijos dalyvis, AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sakė, jog privatus sektorius yra pasirengęs investuoti, tačiau viešajam sektoriui trūksta motyvacijos, pasitaiko institucijų atstovų, kuriems atrodo nepriimtina, kad iš VSVP projektų verslas uždirbs ir, kad valstybės institucijoms patogiau ir paprasčiau gauti finansavimą iš biudžeto.

Tačiau, tai kad šalies biudžetas stokoja lėšų ir artimiausiais metais mažės potencialių infrastruktūros kūrimo ar atnaujinimo projektų finansavimo resursai, pripažino visi diskusijos dalyviai.

Ūkio ministro patarėjas Tadas Jagminas akcentavo, jog planuojami įgyvendinti šeši pilotiniai VPSP projektai iškėlė daugiau klausimų ir diskusijų, nei buvo tikimasi, tačiau šiame etape juos išsprendus, ateityje procesai turėtų vykti sklandžiau. Ministerija tikisi, jog 2010-2012 m. bus parengti 20-30 projektų, į kuriuos bus pritraukta apie 0,5 mlrd. Lt privačių investicijų.
Pasak „Merko statybos“ finansų direktoriaus Sauliaus Putrimo, viena iš problemų, kuri trikdo pirmųjų valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimą yra kol kas skeptiškas komercinių bankų požiūris ir atsisakymas finansuoti tokius projektus.

SORAINEN partneris Tomas Kontautas nurodė, kad Ūkio ministerijos planuojamas Infrastruktūros fondas kaip tik gali tapti priemone, padėsiančia pritraukti tiek tarptautinių organizacijų, tiek institucinių investuotojų lėšas šios problemos sprendimui.
Pasak advokato Vido Rudoko, svarbiausi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti VSVP projektuose, yra tai,  kad privatūs subjektai galėtų derėtis dėl techninės užduoties, kas leistų pasiūlyti efektyvesnių sprendimų ir sumažinti valdžios subjekto mokamą atlyginimą. Be to, privačiam subjektui aktualu, jog jis galėtų perleisti sutartines teises ir pareigas, jei nori pritraukti trečiąją šalį, pvz. objekto operatorių, bei savarankiškai pasirinkti projekto subrangovus.
„Būtina užtikrinti pasirašytų sutarčių stabilumą iš valdžios subjekto pusės, t.y. kad valdžios subjektas laiku mokėtų sutartus mokėjimus privačiam subjektui ir galėtų nutraukti sutartį tik esant esminiam privataus subjekto pažeidimui, o ne kada panorėjęs“, sakė V.Rudokas.
SORAINEN teisininkės Saulės Dagilytės teigimu, itin svarbus VSVP projektų planavimui bei įgyvendinimui mokestinės aplinkos ir keliamų reikalavimų aiškumas. Dėl savo specifikos šie projektai gali būti skirtingai traktuojami mokestine prasme, todėl VSVP plėtrai būtinas papildomas mokesčių reglamentavimas bei aiški Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansų ministerijos pozicija dėl šių teisės aktų interpretavimo.

Kalbėdami apie rizikas, susijusias privataus sektoriaus ketinimais investuoti VPSP projektuose, dalyviai vieningai sutiko, jog svarbus saugiklis – politinis tęstinumas, kuris nekeltų noro po kiekvienų rinkimų griauti tai, ką nuveikė prieš tai buvusi valdžia.

Lietuvos verslo konfederacija