2012-ųjų metų valstybės biudžeto svarstymo procese paaiškėjo, kad socialiniams partneriams nebeliks laiko nei tinkamai susipažinti su biudžeto projektu, nei pateikti savo pasiūlymus. Biudžeto projektas viešai buvo paskelbtas tik spalio 12 d. vakare, o Seimo svarstymui pagal įstatymus turi būti atiduotas iki spalio 17 d. Lietuvos verslo konfederacija, spalio 13 d. surengusi konferenciją „Biudžetas 2012: kur keliauja pinigai?“, suformulavo verslo pasiūlymus ne tik pačiam biudžetui, bet ir planavimo procesui.
„Nėra normalu, kad formuojant valstybės biudžetą nėra dialogo ir viešo svarstymo su pagrindiniu mokesčių mokėtoju – verslu. Mes norime žinoti, kaip gyvens valstybė ir kokiomis sąlygomis dirbs verslas. Todėl esame įsitikinę, jog būtina gilesnė diskusija ir rimtas verslo pasiūlymų svarstymas“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Renginyje dalyvavusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Seimo biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pristatė 2012-ųjų valstybės biudžeto projekcijas bei prielaidas, kuriomis buvo remiamasi jį sudarinėjant. Iš konfederacijos narių ir diskusijoje dalyvavusių verslo atstovų pasisakymų bus suformuluota pozicija dėl biudžeto formavimo, kuri bus perduota Finansų ministerijai, Seimui bei Vyriausybei. Pagrindiniai verslo atstovų akcentai buvo tokie:
Biudžeto sąrangos tvarkoj turi būti numatytas socialinių partnerių dalyvavimas ruošiant biudžeto pajamų projekcijas ankstyvoje stadijoje ir planuojant biudžeto išlaidas.
Finansų ministerijos Interneto tinklapyje privalo būti viešai prieinama informacija metų eigoje, kaip paskirstytos konkrečios biudžeto eilutės ir kaip jos panaudojamos, o visuomenė turėtų galimybę vertinti lėšų panaudojimo efektyvumą.
Vyriausybė turi sukurti lėšų įsisavinimo efektyvumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima vertinti lėšų skyrimo pagrįstumą, sudarinėjant kitų metų biudžetą.
Numatyti laipsnišką nustatytų „Sodros“ įmokų pervedimą į antros pakopos privačius pensijinius fondus.
Įstatymiškai įpareigoti dirbančiuosius senatvės pensijas kaupti pensijiniuose fonduose, kaip tai padarė tokios šalys kaip Danija ir Anglija.
Peržiūrėti valstybės investicinių programų pagrįstumą, kad investicijos būtų nukreiptos į ilgalaikius tikslus.
Numatyti mokesčių lengvatas investicijoms bent jau toms įmonėms, kurios eksportuoja daugiausiai. Taip būtų kuriamas konkurencinis pranašumas.
Lietuvos verslo konfederacija pasiryžusi stebėti, ar bus atsižvelgta į šiuos pasiūlymus ir palaikyti pastovų kontaktą su atsakingomis institucijomis.