Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, dalis naujai siūlomų mokesčių gali būti naudingi, tačiau skubotas jų įvedimas neduos greito racionalaus efekto, todėl jų svarstymas turėtų būti nukeltas į ateinančius metus. Būtina aiškiai motyvuoti kiekvieną pakeitimą, identifikuoti ekonominę naudą bei įvertinti administravimo sąnaudas. Chaotiškas mokesčių tarifų ir naujų mokesčių projektų svarstymas sukuria neapibrėžtumą Lietuvos įmonėms ir gyventojams, slopina naujų darbo vietų kūrimą, komplikuoja šalies tarptautinį įvaizdį ir investicijų atėjimą.
Nekilnojamo turto apmokestinimas yra vienas iš mokesčių, galinčių reikšmingai prisidėti prie biudžeto formavimo, tačiau reikėtų svarstyti apie jo visuotiniškumą. Todėl, prieš priimant sprendimus, reikia atlikti studiją, kiek tokie mokesčiai sugeneruos pinigų ir kiek kainuos jų administravimas. LVK teigiamai vertina tokio mokesčio galimybę, nes NT mokestis ateityje galėtų užkirsti kelią galimiems rinkos kainų burbulų susidarymams, didinti NT prieinamumą neturtingesniems visuomenės sluoksniams. NT mokesčiai trumpuoju periodu galėtų padidinti turto apyvartumą, kai būtų skaldomi ir optimizuojami sukaupto turto, kuris gali būti ir nenaudojamas, portfeliai, o tai vėlgi teigiamai gali atsiliepti turto prieinamumui. Šie argumentai rodo, kad toks mokestis negali būti priimtas paskubomis ir, tuo labiau, šiais metais, be detalesnių diskusijų.
Automobilių bei transporto priemonių mokesčiai, skaičiuojant juos ne nuo kainos, o nuo galios, vargu ar atliks savo funkciją – apmokestinti prabangą ir mažinti turtinę atskirtį. Dalis brangių ir prabangos automobilių nebus apmokestinti, o ne tokie brangūs, bet galingesnius variklius turintys automobiliai, pateks po šiuo apmokestinimu. Galingesnius variklius turintys automobiliai ir taip sumoka didesnius mokesčius per akcizus, nes sunaudoja daugiau degalų, ir mokesčio progresija atsiranda sumokant daugiau degalų akcizo. Norint apmokestinti prabangius automobilius, reikėtų orientuotis į jų kainą. Be to, automobilių mokestis gali versti gyventojus persėsti į senesnius automobilius, o tai kenktų eismo saugumui bei potencialiai didintų taršos kiekius.
Ypatingą dėmesį atkreipiame į pensijų sistemos reformas. Motyvai, kad laikinai reikia nutraukti 2 proc. mokėjimus į privačius pensijos fondus vardan dabartinių pensijų dydžio reiškia, kad bus vykdomas ne realus taupymas, o tiesiog vienos amžiaus grupės supriešinimas su kita. Skubotas pensijų reformos stabdymas reiškia, kad bus pakirstas pasitikėjimas šia sistema, nes pervedimai į privačius fondus palaipsniui buvo mažinti ne kartą, nuo 5,5 proc. iki esamų 2 proc. Visiškas įmokų sustabdymas reikštų šios sistemos žlugdymą, nes ji paremta ilgalaikiu investavimu ir kaupimu. Siūlome nuosekliai diskutuoti apie šios sistemos tobulinimą ateinančiais metais, bet ne skubotai ją stabdyti. Verta svarstyti sistemos įmokų keitimą bei galimybę, kad patys būsimi pensininkai pervestų papildomas įmokas nuo gaunamų atlyginimų, aplenkiant Sodros sistemą, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse. Įmokų stabdymas sukompromituotų sistemą. LVK siūlo ją palaipsniui sureguliuoti, siekiant, kad per kelis dešimtmečius būtų sukurta tokia sistema, kai bazinė pensija mokama iš valstybinio socialinio draudimo, o kiekvieno pensininko pagrindinė pensija būtų gaunama iš kiekvieno asmens privačiai sukauptos sumos.
Darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo didinimas gali kelti grėsmę Lietuvos gamintojų konkurencingumui tarptautinėse rinkose bei naujų investuotojų pritraukimui į šalį. „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu Lietuvos darbo sąnaudų mokestinė našta, rodanti, kokia darbo užmokesčio fondo dalis tenka valstybei o ne darbuotojui, yra viena didžiausių ES ir viršija tokių valstybių, kaip Danija, mokestinę naštą. Ypač didelis apmokestinimo progresyvumas egzistuoja jau dabar, nes įmokos Sodrai yra neribojamos, išskyrus kai kurias laisvąsias profesijas, o visos išmokos – bedarbio, motinystės, senatvės pensijos – yra apribotos gana žemame lygyje. Todėl didesnes nei vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai ir taip yra apmokestinti santykinai didesniais mokesčiais. Tolimesnis darbo mokesčių didinimas gali paskatinti pajamų slėpimą bei protų nutekėjimą. Esant laisvam darbo jėgos judėjimui, Lietuvos darbdaviai dėl darbo jėgos konkuruoja ne tik šalies viduje, bet ir su kitomis ES šalimis. Įvedus progresinį pajamų mokestį, kad ir nuo 3000 litų, susidarytų paradoksali padėtis, kai Lietuvoje už 1000 eurų „į rankas“ gaunantį darbuotoją darbdavys mokėtų maždaug 1000 eurų mokesčių, nes šiuo metu mokesčiai sudaro 42 proc. darbo vietos kainos. Tuo tarpu nuo tą patį 1000 eurų gaunančio darbuotojo Suomijoje, Olandijoje ar Airijoje tektų mokėti vos 15 – 20 proc. darbo vietos kainos, 1000 eurų tose šalyse yra minimalus atlyginimas.
Apmokestinti žmonių santaupas šiuo Lietuvoje jautriu ir tarptautinėse rinkose neapibrėžtu laikotarpiu yra ydingas dalykas. Palūkanų už indėlius apmokestinimas ekonominiu požiūriu ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikos augimui, nes taupymo apmokestinimas skatins gyventojus mažiau taupyti ir daugiau išlaidauti. Šiuo metu tokio mokesčio įvedimas dar labiau sumažintų pasitikėjimą bankų sistema ir paskatintų žmonės pinigus taupyti „kojinėse“. Tai sumažintų bankuose laikomų santaupų kiekį, kuriomis yra finansuojamos visos ekonomikos investicijos.
Visi svarstomi pakeitimai turi būti aiškiai motyvuoti, o jų pasekmės pasvertos. Lietuvos verslo konfederacija mano, kad šių mokesčių svarstymas turėtų būti perkeliamas į pirmą ateinančių metų pusmetį, paliekant laiko diskusijoms, į kurias būtų įtraukiami asocijuoti socialiniai partneriai. Šių mokesčių sureguliavimas galėtų atsispindėti 2013 metų biudžete ir tikėtinai leistų pasiekti geresnių iškeltų tikslų realizavimo – atskirties mažinimo ir socialinio teisingumo.