Kokius iššūkius verslui kelia asmens duomenų apsauga?

Kokius iššūkius verslui kelia asmens duomenų apsauga?

Vystant
naujus verslo modelius duomenų apsaugos problema pastaraisiais metais tampa vis
aktualesnė. Kovo 16 dieną Lietuvos verslo konfederacija organizavo konferenciją
,,Asmens duomenų apsaugos iššūkiai inovatyviam verslui“. Konferencijos metu
teisininkai ir duomenų apsaugos inspekcijos atstovai supažindino dalyvius su
jau esamomis, priimtomis taisyklėmis ir dar planuojamomis priimti naujovėmis
duomenų apsaugos reguliavimo srityje bei aktyviai diskutavo aktualiais
klausimais.

Konferenciją
tardami įžanginį žodį pradėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas
Sutkus ir valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus vyr. patarėja
Dijana Šinkūnienė. Sveikindamas visus dalyvaujančiuosius Valdas Sutkus minėjo:
,,Konferencijos tema- tai XXI amžiaus sudėtingas klausimas tiek teisininkams,
tiek patiems vartotojams. Norėčiau palinkėti, kad mes nebūtumėm nepasirengę šiai
problemai ir su juristų bei kitų specialistų 
pagalba galėtumėm ją išanalizuoti. Tam reikia ruoštis jau dabar‘‘.

Efektyvus
klientų, partnerių, darbuotojų, interneto puslapių lankytojų ir kitų asmenų
duomenų tvarkymas tapo neatsiejama sėkmingos veiklos dalimi. ,,Verslas yra toks
pat socialinis gėris kaip ir privatumas. Mes, kaip valstybė, išleidžiame daug
pinigų ir įdedame nemažai pastangų, kad skatintumėme verslą. Verslas yra
pagrindinis darbo vietų kūrėjas, ne valstybė. Būtinas balansas dabartiniame
pasaulyje tarp privatumo ir konkurencingumo. Reikia apsvarstyti ar vartotojui
skauda, kad jo privatumas yra pažeidžiamas.‘‘- tokiomis mintimis pirmasis dalinosi
Mykolo Romerio universiteto profesorius bei advokatų kontoros LAWIN asocijuotas
partneris dr. Mindaugas Kiškis. Jis pasakojo apie teorinius bei praktinius asmens
duomenų panaudojimo aspektus, visa tai susiedamas su vartotoju ir nagrinėdamas
trijų Lietuvos verslo kompanijų pavyzdžius. M. Kiškis  užbaigdamas savo kalbą sakė- ,,Šiandien nėra
nė vienos tokios įmonės, kuri nenaudotų asmens duomenų.‘‘

Apie
asmens duomenų teisinės apsaugos naujoves Lietuvoje kalbėjo D. Šimkūnienė,
išskirdama du pagrindinius įstatymus- asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą
bei elektroninių ryšių įstatymą. Trumpai buvo aptariami minėtųjų įstatymų
pakitimai. Julius Zaleckis, advokatų kontoros LAWIN advokato padėjėjas,
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas kalbėjo apie ES asmens
duomenų apsaugos reformą ir planuojamas naujoves. Kaip pavyzdį jis pateikė
faktą, jog dabar už asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimą gali tekti sumokėti
2 000 lt, kai po kelių metų bauda gali išaugti iki 1 000 000 lt.

Antroje
konferencijos dalyje J. Zaleckis, kalbėjo apie asmens duomenų apsaugos
reguliavimo priemones inovatyvioje veikloje (internetas, mobiliosios
technologijos ir t.t.) bei problemas, kurios turi įtakos asmens duomenų
apsaugai. Tęsdama mintį valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės
skyriaus vedėja Daiva Paulikienė nagrinėjo praktines problemas, su kuriomis
tenka susidurti Valstybinei duomenų inspekcijai bei dažniausiais pažeidimais,
atsirandančiais vykdant tiesioginę rinkodarą. Daugiausiai buvo aptariamos
rekomendacijos, dėl slapukų ir panašių priemonių naudojimo.  

Konferencijos
pabaigoje vyko diskusija apie aktualiausias problemas ir jų sprendimo būdus.
Dalyvavo verslo atstovai, susiduriantys su minėtomis problemomis tvarkant
asmens duomenis savo veikloje: Dr.
Darius Štitilis, TEO LT reguliavimo reikalų sektoriaus vadovas, Dainius Liulys,
Pigu.lt generalinis direktorius, Lietuvos elektroninės asociacijos (LEPRA
prezidentas), prof. dr. Arvydas
Laurinavičius,
asociacijos „Santaros slėnis" viceprezidentas, Martynas Bieliūnas, Microsoft
korporacijos rinkodaros vadovas Baltijos šalims,  ir Anatolijus
Kisielis,
„Creditinfo Lietuva" teisininkas. Kiekvienas įmonės
atstovas į asmens duomenų apsaugos problemas pažvelgė iš savo veiklos srities. Skirtingų
verslo krypčių atstovai įvardino labai panašias problemas: debesų kompiuteriją,
slapukų naudojimą, tiesioginę rinkodarą, elektroninės darbo vietos kontrolę, srauto
duomenų saugojimą bei neatsakingą vartotojų elgesį dėl švietimo stokos.

Didžiausių
pasaulio kompanijų standartai asmens duomenų apsaugos srityje yra gerokai
aukštesni nei nustatytos taisyklės, tad norėtųsi, kad tokia etiško verslo
praktika prigytų ir Lietuvoje.