Verslo įvaizdį nuodija verslininkų „nekuklumas“ ir politinis „demonizavimas“

Verslo įvaizdį nuodija verslininkų „nekuklumas“ ir politinis „demonizavimas“

Aukščiausi valdžios ir verslo atstovai Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) apdovanojimų renginyje vykusios diskusijos „Požiūris į verslą. Ar verslo visuomenė pakankamai įtakinga besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje?“ metu aptarė bendrus sąlyčio taškus bei svarbiausius akcentus formuojant Lietuvos verslo strategiją.

„Manoma, kad verslas ir pilietinė visuomenė – skirtingi, kartais net ir priešinami dalykai. Liberalinė santvarka, kurią kūrėme 300 metų kaip tik ir yra pagrista verslo ir pilietinės visuomenės bendrystės suvokimu. Ji pagrįsta tuo, kad privačios naudos siekimas versle, esant teisingai santvarkai ir įstatymams, prisideda prie visuomenės interesų ir yra nuo jų neatskiriama“, – taip diskusiją pradėjo ją moderavęs naujienų portalo Delfi apžvalgininkas Vladimiras Laučius. Jis teigė, kad sąžiningas verslas – kuriantis valstybės gerovę, ugdantis laisvę, atsakomybę, darbštumą – liudija pilietiškumą ir prisideda prie pilietinės visuomenės brandos.

LVK prezidento Valdo Sutkaus manymu partnerystė tarp verslo ir valdžios yra svarbi visais lygiais: tiek kuriant strategijas, tiek ir jas įgyvendinant kasdieniame bendradarbiavime „Bet tai priklauso nuo institucijų požiūrio. Reikėtų šią partnerystę labiau reglamentuoti, labiau institucionalizuoti valstybės dialogą su verslo organizacijomis“,- kalbėjo LVK prezidentas.
Diskusijos dalyviai pritarė V.Sutkaus išreikštai nuomonei, kad Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų sukūrimas buvo geras žingsnis, nemažai buvo padaryta siekiant sukurti dialogą tarp verslo ir valdžios, keičiant institucijų požiūrį į verslą, tačiau šių komisijų aktyvumas laikui bėgant sumažėjo. „Norai institucionalizuoti santykius buvo geri ir komisijų (Saulėtekio, Saulėlydžio) tikslai buvo neblogi. Natūralu, kad pradžioje būna daugiau aktyvumo, vėliau – mažiau“, – sakė jis.

LR Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus nuomone, pilietinė visuomenė yra savotiškas visų jos dalyvių – gyventojų, verslo atstovų, politikų ir kt. – „kontraktas“ dėl to, kaip matome valstybės ateitį. Pasak Ministro pirmininko, svarbu, kad kiekvienas suprastume, kad esame to paties „kontrakto“ dalis, aiškiai matytume savo vaidmenį ir būdus jį suefektyvinti platesniame horizonte. Tokios bendros vizijos ir kryptingo veikimo, pasak A.Kubiliaus, mūsų visuomenėje vis dar trūksta, todėl itin svarbu ją apsibrėžti.

Premjeras sakė, kad naujojoje Valstybės pažangos tarybos parengtoje strategijoje per ateinančius dvidešimt metų numatoma sukurti dinamišką valstybę, kurioje vyraus didesnė konkurencija, aukštesnis bendro pasitikėjimo lygis ir pasitikėjimas verslu.

LVK komisijos „Verslas, valdžia ir visuomenė“ pirmininkas, komunikacijos konsultantų agentūros „VRP | Hill & Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus pastebėjo, kad požiūris į verslą nėra vienareikšmiškai neigiamas – kad neigiamai suvokiamas tik tam tikras verslo aspektas. Anot jo, prie verslo „demonizavimo“ ženkliai prisidėjo ekonominė krizė bei įvairūs nuskambėję piktnaudžiavimo valstybės biudžetu atvejai. Tam tikrų politikų vengimas bendrauti su žiniasklaida ir visuomene paskatino įtarimų korupcija atsiradimą, kas dar labiau pablogino situaciją – visuomenės suvokime išblanko ribos tarp sąžiningo ir nesąžiningo verslo.

Kritikos už neigiamo ir jaunimui nepatrauklaus verslininkų įvaizdžio formavimą buvo pažerta ir šalies žiniasklaidai – verslas, kuris yra visos valstybės pagrindas, nepropaguojamas kaip toks. Diskusijoje dalyvavusio Seimo nario Valentino Mazuronio nuomone, būtų naudinga, kad žiniasklaida į viešumą iškeltų ir daugiau teigiamų verslo pavyzdžių, ne vien „blogų“, tuomet verslas pradėtų labiau konkuruoti, viskas pradėtų keistis į gerąją pusę.

Kritikos strėlių neišvengė ir patys verslininkai, kaip iš dalies paskatinę požiūrį į jų veiklą atsiradusį minusą, kai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vos uždirbę pirmuosius tūkstančius suskubo pirktis prabangius automobilius ir kitaip nekukliai demonstruoti savo socialinę padėtį. Diskusijos dalyviai sutiko, kad verslo situaciją ir įvaizdį pagerintų daugiau kuklumo iš verslininkų pusės ir mažiau „demonizavimo“ iš politikų. M.Katkaus nuomone, sovietmečiu susiformavęs požiūris į verslininką, kaip į nedorais būdais pralobusį spekuliantą, turėtų išnykti kartu su senosios kartos atstovais.

Ne vienas diskusijos dalyvis pabrėžė bendradarbiavimo tarp verslo ir valdžios trūkumą ir būtinybę, kad toks bendradarbiavimas atsirastų. Tuo tarpu dabar  santykis tarp valdžios ir verslo – labiau vertikalus, kuomet valdžia gali nepasitarusi su verslu ir neatsižvelgdama į verslo interesus „nuleisti“ vienokį ar kitokį sprendimą. „Tuomet verslas prisitaikys, bet tai kenkia valstybei – turime bendradarbiauti, viešinti šį santykį, kad tas „kontraktas“ gyvuotų – kuo daugiau ir intensyviau bus diskutuojama, tuo naudingesni Lietuvai bus priimami sprendimai“,- sakė LVK „Prekybos, paslaugų ir investicijų“ komisijos pirmininkas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Jam antrino į diskusiją įsijungęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis – jis svarstė, kad ūkiskaitinio metodo taikymas ne tik motyvuotų darbuotojus siekti rezultato, bet ir padėtų pakeisti vertikalų valdžios ir verslo santykį. „Valdžia yra teisėjas. Valdžia turi laikytis viešojo sektoriaus, darbdaviių ir darbuotojų balanso. Pavyzdžiui, atrodo, kad mokesčių kėlimas yra naudingas valdžiai, tačiau tai juk būtina balansui išlaikyti“, – kitokio, aiškesnio dialogo būtinybę akcentavo jis.

D.Matulionio teigimu, vienintelės šalyje dialogui tarp valdžios ir visuomenės skirtos institucijos – Trišalės tarybos, kurioje dalyvauja verslo, profsąjungų ir Vyriausybės atstovai –nepakanka, kad būtų tinkamai atstovaujamas verslas, darbuotojai, piliečiai. Jo nuomone tam reikia steigti Ekonominę socialinę tarybą, keisti institucijų filosofiją verslininkų veiklos atžvilgiu, kad būtų ieškoma būdų, ne tik kaip suvaldyti įvykusias problemas ir nubausti, bet, pirmiausia, kaip išvengti korupcijos ir kitų verslui kenkiančių ir įvaizdį nuodijančių problemų.

LVK prezidentas V.Sutkus džiaugėsi, kad renginys suteikė galimybę atviram pokalbiui tarp verslo ir valdžios atstovų. „Nėra ilgalaikių tradicijų, yra baimės tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės –  todėl būtina daug kur tobulėti. Prie to prisideda ir šis renginys“  – sakė jis.