Valstybės kontrolė pritaria ES lėšų įsisavinimo procedūrų supaprastinimui

Valstybės kontrolė pritaria ES lėšų įsisavinimo procedūrų supaprastinimui

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigia pritarianti verslo atstovų nuomonei, kad Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo procedūros yra per daug komplikuotos ir neretai apsunkina sėkmingą projektų įgyvendinimą. Anot jos, ir kai kurių nacionalinių teisės aktų supaprastinimas galėtų sumažinti klaidų skaičių. Tokią nuomonę p. Švedienė išsakė susitikusi su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovais.

Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinamų projektų auditų problematika buvo viena iš esminių temų, diskutuotų susitikimo metu. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus paminėjo pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduriama, įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus. Pagrindiniai jų – itin griežti ir neretai skirtingai interpretuojami teisiniai aktai bei daugybė perteklinių reikalavimų.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė paminėjo, kad ir Europos Komisija, besiruošdama 2014 – 2020 metų finansavimo laikotarpiui, akcentuoja procedūrų supaprastinimo būtinybę. Jau yra paruoštas specialus dokumentus, kuriame numatomos konkrečios priemonės, kaip bus siekiama supaprastinti projektų administravimą ir sėkmingą lėšų įsisavinimą. Tačiau anot p. Švedienės, kartais šiuos procesus apsunkina ne ES įstatyminė bazė, o šalies nacionaliniai teisės aktai, kuriais privalo vadovautis Valstybės kontrolės auditoriai. V.Sutkus paminėjo, kad verslo organizacijos sieks, jog būtų sudaryta darbo grupė prie Ministro Pirmininko tarnybos, kuri siektų lengvesnio ir skaidresnio ES lėšų administravimo.

Susitikimo metu nemažas dėmesys buvo skiriamas ir viešųjų pirkimų problematikai aptarti. V.Sutkus akcentavo iškreiptą viešųjų pirkimų praktiką Lietuvoje, kuomet apie 96 proc. visų pirkimų vykdoma taikant mažiausios kainos kriterijų. Anot jo, tai skatina šešėlinę ekonomiką, nes mažiausią kainą gali siūlyti įmonės, mokančios minimalias algas ar slepiančios mokesčius. G.Švedienė pabrėžė, kad Valstybės kontrolė niekada nepasisakė, jog ekonominio naudingumo kriterijus yra blogiau nei mažiausios kainos kriterijus. Perkančiosios organizacijos dažnai renkasi mažiausią kainą, nes šis būdas yra paprastesnis. Akcentuota ir viešųjų pirkimų teisinės bazės trūkumai, kurie sąlygoja tai, kad perkančiosios organizacijos siekia ne įsigyti geriausią prekę už geriausią kainą, o tiesiog nusipirkti bet ką, tik nepažeidžiant viešųjų pirkimų taisyklių.

Anot Valstybės kontrolės atstovų, kontrolės išlaidos neturi viršyti galimų praradimų. Tam yra reikalingi kai kurių teisinių aktų supaprastinimai. Lietuvos verslo konfederacijos vadovai akcentavo, kad tam būtina socialinė partnerystė ir dialogas tarp verslo organizacijų ir valstybinių institucijų. Siekis kartu spręsti esmines problemas naudingas ne tik verslo atstovams,  bet ir valstybės biudžeto lėšų surinkimui ir efektyvesniam jų panaudojimui.