Vyriausybės programa: greta deklaracijų daug vietos konkretumui

Vyriausybės programa: greta deklaracijų daug vietos konkretumui

Lietuvos Respublikos 16-osios Vyriausybės
programoje, kurią patvirtino Seimas, nemažai pozityvių, verslui palankių
nuostatų. „Vyriausybės programoje akcentuojamas labai svarbus principas –
verslo ir valstybės institucijų 
partnerystė, nors galima pasigesti įsipareigojimų dėl konkrečių
bendradarbiavimo formų – nekalbama apie Nacionalinę socialinę ekonominę tarybą
ar kokią kitą konkrečią partnerystės formą“, – 
konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, daugelis Vyriausybės programos teiginių
atitinka Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pasiūlymus, pateiktus politinėms
partijoms prieš Seimo rinkimus, o vėliau – naujosios Vyriausybės programos
rengėjams. Programoje deklaruojamas siekis plėtoti viešosios ir privačiosios
iniciatyvos partnerystę, žadama skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, į
profesinį švietimą įtraukti daugiau verslo organizacijų, daug dėmesio skirti
švietimo, mokymo bei darbo rinkos partnerystei.

Vyriausybė pabrėžia būtinybę bendradarbiauti su
socialiniais partneriais, tartis su jais leidžiant įstatymus ar darant jų
pakeitimus, ypač susijusius su mokesčiais. Žadama konsultuotis su nepriklausomais
ekspertais, asocijuotų verslo organizacijų atstovais, atlikti išsamų valdžios
sprendimų poveikio šalies žmonėms, verslui ir viešiesiems finansams vertinimą.

Viešuosiuose pirkimuose Vyriausybė teikia
prioritetą ne mažiausios kainos, o ekonominio efektyvumo kriterijui. Žadama
įdiegti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymą, išnagrinėti
galimybę įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį, kuris pakeistų ir sujungtų
dabartinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Deklaruojamas siekis
sudaryti palankesnes teisines sąlygas elektroninio verslo plėtrai, kartu
užtikrindami tinkamą vartotojų teisių apsaugą.

Vyriausybė ketina skatinti prekių ir paslaugų
eksportą, ypač į naujas rinkas, ir garantuoti eksportuojančioms įmonėms
valstybės palaikymą. Pabrėžiama diplomatinių atstovybių pareiga aktyviai ginti
Lietuvos verslo interesus užsienyje. Vyriausybė įsipareigoja didinti minimalųjį
darbo užmokestį, efektyviai ir racionaliai panaudoti ES paramos lėšas. Vyriausybės
programoje ne kartą pabrėžiama, jog įgyvendinant užsibrėžtus tikslus būtina
sąnaudas lyginti su nauda.

Pritardamas Vyriausybės įsipareigojimui dėl
minimalaus atlyginimo padidinimo, V.Sutkus atkreipė dėmesį, kad Programoje
ignoruojamas siūlymas įvesti Sodros įmokų „lubas“, arba panaikinti apribojimus
išmokoms. „Vyriausybė deklaruoja principą, jog biudžeto deficitas turi būti
įveiktas ne didinant mokesčių naštą tiems, kurie gyvena iš savo darbo, bet
gaunant daugiau pajamų dėl ekonomikos skatinimo. Tai iš esmės atitinka verslo
lūkesčius ir tai, ką Lietuvos verslo konfederacija prieš Seimo rinkimus išdėstė
savo pasiūlymuose politinėms partijoms. Tačiau Programos teiginiai apie
mokesčių sistemos progresyvumą yra neparemti progresinių mokesčių poveikio
vertinimu, kuris, LVK požiūriu, yra neigiamas. 
Kitoje srityje – viešuosiuose pirkimuose – mūsų pozicija sutampa su
naujosios Vyriausybės kritišku požiūriu į mažiausios kainos principą“, –
Vyriausybės programą ir LVK pasiūlymus politinėms partijoms palygino V.Sutkus.

Vyriausybė žada pašalinti valstybės įstaigų
veiklos dubliavimą, bet Programoje nėra aiškiai suformuluotos užduoties
atskirti Vyriausybei pavaldžių įstaigų politikos formavimo, įgyvendinimo bei
priežiūros funkcijas – toks atskyrimas, LVK požiūriu, įneštų skaidrumo į verslo
ir valdžios santykius. Vyriausybės pažadas efektyviau panaudoti informacinius
valstybės išteklius nesutvirtintas aiškiu įsipareigojimu dėl tvarkos, pagal
kurią valstybinės įstaigos privalo dalintis statistine, analitine ir kitokia
informacija, kuri sukaupta ir apdorota už mokesčių mokėtojų pinigus.  

Programoje nėra ir konkrečių įsipareigojimų
įveikti viešojo ir privataus verslo konkurenciją, kada valstybinės įmonės ir
įstaigos dubliuoja verslo veiklas. LVK požiūriu, sprendžiant šią problemą
būtina atlikti valstybės, savivaldybių funkcijų, viešojo administravimo veiklų
auditą ir valstybei nebūdingas veiklas perduoti verslui bei nevalstybinėms
organizacijoms.

„Mes siūlome patikėti verslui vykdyti daugiau
valstybės funkcijų, ypač tose srityse, kurios stipriai politizuotos, stokoja
efektyvios vadybos.  Mūsų požiūriu, tai
energetika, informacinės technologijos, švietimas, sveikatos priežiūra,
logistika ir kitos sritys, kur valstybė galėtų būti socialinių bei ekonominių
paslaugų užsakovė. Vyriausybės planai elektroninių viešųjų paslaugų srityje
ambicingi, o apie jų realumą galėsime spręsti, kada verslas gaus konkrečių
užsakymų“, – sakė LVK prezidentas V.Sutkus.