Vakar LR Vyriausybės patvirtintuose 2013 m. veiklos prioritetuose visi susisiekimo srityje numatyti pasiekti rodikliai yra lengvai išmatuotini. Politikams galbūt tai ir nėra paranku, tačiau verslas turės puikią galimybę sekti ir vertinti, ar valdžios prisiimti pažadai yra vykdomi. Taip teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Diskusijos metu aptarti verslui aktualiausi transporto, logistikos ir informacinės visuomenės plėtros klausimai.
Atsakydamas į daugelį verslo atstovų dominantį klausimą apie Lietuvos pasiekiamumą oro linijų keliu bei oro uostų restruktūrizaciją, R. Sinkevičius teigė, kad ateityje Lietuva turės vieną šalies oro uostų bendrovę, kuri vykdys bendrą rinkodarinę veiklą. Tai leis segmentuoti rinką pagal skrydžių maršrutus, keleivių ir krovinių srautus. „Visos oro linijų bendrovės yra laukiamos visuose oro uostuose, įskaitant ir galimai atsirasiantį nacionalinį vežėją. Tačiau tai nereiškia, kad jam bus sudarytos išskirtinės sąlygos. Tokia bendrovė turėtų veikti pagal visiems galiojančias bendras taisykles, o ne gyventi iš nuolaidų ar kitų privilegijų“, – sakė ministras. Jo teigimu, valstybė nedalyvautų tokių oro linijų steigime. Oro uostų akcionavimas taip pat nėra numatytas, nes jiems šiuo metu investicijos nebūtinos. Reikalingiausiems darbams atlikti bus naudojamos lėšos iš ES finansavimo, skirto Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai antrąjį šių metų pusmetį.
Kalbant apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) projektus, R. Sinkevičius paminėjo, kad šiuo metu Susisiekimo ministerijoje yra šešių – septynių projektų sąrašas, kuriuos būtų galima vykdyti. Tačiau ministras išreiškė susirūpinimą, kad dažnai planuojamų PPP projektų sąmatos smarkiai išauga ir viršija numatytą biudžetą. Todėl reikėtų atlikti analizes ir išsiaiškinti, kaip susidaro tokios didelės sumos, ar projektų sąlygose nėra perteklinių reikalavimų. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad būtina atlikti tokių projektų ekonominio naudingumo vertinimą, pasitelkti užsienio ekspertų patirtį, atlikti auditą. Ministras užtikrino, kad bent keletas PPP projektų artimiausiu metu bus vykdomi.
Diskutuojant apie geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, Ministras apgailestavo, kad šis projektas stringa dėl lėšų trūkumo, nes konkursinės kainos projekto vykdymo eigoje išauga kelis kartus. R. Sinkevičius paminėjo, kad pastaruoju metu į įvairias šalies ministerijas atvyksta gausios Kinijos verslininkų delegacijos, siūlančios itin palankias darbų atlikimo bei kreditavimo sąlygas. Anot Ministro, jeigu verslas ir valdžia nesutars dėl šių projektų, gali kilti įvairių grėsmių. Valdas Sutkus paragino ministrą aktyviau bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais, verslo organizacijomis, sprendžiant šias problemas, nes politiniai sprendimai tiesiogiai įtakoja verslo sąlygas, o kartais ir tiesiogiai patį verslą.
Nemažas dėmesys susitikimo metu buvo skiriamas elektroninių paslaugų viešajame sektoriuje vystymo ir informacinės visuomenės plėtros projektams. R. Sinkevičiaus teigimu, valstybė turi laikytis konsoliduotos politikos elektroninių paslaugų vystymo srityje. „Šiuo metu beveik visos valstybės institucijos dalyvauja atskiruose konkursuose, laimi finansavimą ir kuria atskiras informacinių technologijų sistemas, kurios nėra sujungtos į vieną. Tokia situacija nėra tenkintina. Gaila, kad žinybiškumas dažnai nugali kompleksiškumą. Susisiekimo ministerija yra pasiryžusi inicijuoti diskusiją dėl atskirų IT sistemų sujungimo į bendrą ir tolimesnio jų vystymo bei tobulinimo. Tai yra vienas iš Susisiekimo ministerijos prioritetų, kuriam per metus numatyta apie 150 mln. litų.“, – sakė ministras. Jo teigimu, IT sistemų kūrimas ir priežiūra – gera niša verslui. „Valdžios institucijos yra užsakovas, o verslas – vykdytojas. Svarbiausia, kad užsakovas teisingai suformuluotų užduotį, ir kad rezultatas būtų abipusiai naudingas“.
Ministrui pritarė ir susitikime dalyvavę IT verslo atstovai. Arnoldas Jankūnas, UAB „Nortal“ direktorius, akcentavo, kad IT paslaugų sektorius yra stambus mokesčių mokėtojas, nešantis dideles įmokas į valstybės biudžetą, todėl valdžia turėtų būti suinteresuota skatinti tokius projektus. Ministras patikino, kad bus siekiama pagreitinti IT projektų vystymą, mažinant biurokratiją ministerijos lygmenyje.
LVK atstovai paragino spartinti išmaniųjų technologijų diegimą transporto sistemoje, tokių kaip sunkvežimių svėrimas, elektroninis eilių reguliavimas. Šie sprendimai padėtų didinti pasienio punktų pralaidumą ir efektyviau valdyti krovinių srautus. R. Sinkevičius minėjo, kad šiuo metu vykdomi du projektai, kuriems finansavimas jau numatytas.
Vežėjų automobiliais atstovai išreiškė susirūpinimą planuojamais įvesti apribojimais automobilių bakuose įvežamam kurui, taip kovojant su degalų kontrabanda. Anot jų, toks draudimas padarytų didelę žalą visam krovinių pervežimo sektoriui. Valdas Sutkus pabrėžė, kad Lietuvos verslo konfederacija griežtai pasisako prieš įvežamų degalų kontrabandą. „Mūsų pozicija šiuo klausimu yra labai tvirta. Mes visi privalome imtis veiksmų, kad paneigtume nuomonę, jog degalų kontrabanda vyksta per tolimųjų reisų vairuotojus“, – sakė V. Sutkus. Jam pritardamas asociacijos LINAVA viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius užtikrino, kad skirs ypatingą dėmesį šiai problemai ir skatins savo narius kovoti su šešėliniu verslu.
Valdas Sutkus taip pat paragino Susisiekimo ministrą bendradarbiauti su verslu Lietuvos verslininkų delegacijoms vykstant į užsienį ir ieškant naujų rinkų. „Valdžios atstovų palaikymas, ypač Rytų šalyse, yra labai svarbus. Aukšto lygio susitikimai su tų šalių valdžios pareigūnais gali padėti atverti duris Lietuvos verslui“. R. Sinkevičius akcentavo, kad Susisiekimo ministerija siekia turėti savo atašė Kazachstane, kaip vienoje iš perspektyviausių rinkų.
Ministras sveikino LVK iniciatyvą organizuoti tokius susitikimus tarp verslo ir valdžios atstovų. Abi pusės sutarė rengti reguliarias diskusijas kartą per ketvirtį. R. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad peržiūrės įvairių Ministerijos darbo grupių sudėtį ir kvies jose dalyvauti Lietuvos verslo konfederacijos atstovus. Konfederacija pasiūlymus ir rekomendacijas Susisiekimo ministerijos prioritetinių priemonių planui.
Lietuvos verslo konfederacija dar praėjusių metų pabaigoje yra pateikusi 55 pasiūlymus iš 10 verslo sričių Vyriausybės programai. Apie pusė jų buvo įtraukta į XVI-osios Vyriausybės programą. Daugelis į Vyriausybės programą nepatekusių pasiūlymų yra ne programinės nuostatos, o konkrečios priemonės, tad LVK toliau sieks, kad šie konkretūs pasiūlymai patektų į numatomą parengti LRV programos prioritetinių priemonių planą.
LVK artimiausi metu tęs susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais bei Seimo komitetų vadovais.
