Daugiabučių namų renovacija ir atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas – tokius pagrindinius Aplinkos ministerijos veiklos prioritetus įvardijo ministras Valentinas Mazuronis, susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Jo teigimu, abejose šiose srityse svarbiausia ne tik įsisavinti lėšas, bet ir pasiekti maksimalios naudos verslui ir gyventojams.
„Renovacijos procesas per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje buvo sustojęs, nepanaudota iš JESSICA fondo skirtų 516 mln. litų. Per šį laikotarpį buvo renovuota vos 10 pastatų, tačiau ES ekspertų vertinimu, tai buvo neefektyviausiai panaudotos lėšos, renovuojant pastatus“, – sakė V. Mazuronis. Anot jo, renovacijos procesas – tai kompleksinis projektas, kuris turi būti vykdomas kartu su savivaldybių šilumos ūkių pertvarka. Ministro teigimu, prie Aplinkos ministerijos kuriama Energetinio taupymo agentūra koordinuos renovacijos procesą, glaudžiai bendradarbiaudama su savivaldybėmis. Pagrindinis agentūros tikslas – užtikrinti, kad į renovacijos procesą įdedamos investicijos atneštų maksimalią grąžą – suvartojamo šilumos kiekio daugiabučiuose sumažinimą. Iki 2015 m. bus panaudoti JESSICA fondo skirti 516 mln. litų, renovuota 500 pastatų. Tik sėkmingai įgyvendinus šį etapą, bus prašoma papildomų lėšų.
Diskusijoje dalyvavę bankų asociacijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl bankų vaidmens renovacijos procese. V. Mazuronis užtikrino, kad pirminiame etape – JESSICA fondo lėšų administravime – bankai dalyvaus taip, kaip ir buvo numatyta. Tolimesnė lėšų administravimo sistema kol kas nėra aiški, tačiau ministras sutiko, kad būtų organizuojami susitikimai atskirose darbo grupėse su už renovaciją atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais šiems klausimams aptarti. LVK Komisijos „Verslas, valdžia ir visuomenė“ pirmininkas Mykolas Katkus paragino ministrą užtikrinti, kad būtų vykdoma plati ir suprantama visuomenės informavimo kampanija apie renovaciją. Tai leistų gyventojams geriau suprasti vykstančius procesus, panaikintų visuomenėje sklaidančius mitus ir prisidėtų prie efektyvesnio projekto įgyvendinimo.
Kalbant apie atliekų tvarkymo problemas, V. Mazuronis akcentavo vieną svarbiausių darbų, kurį reikia nuveikti šioje srityje – atliekų rūšiavimo gamyklų statybą. Šiam projektui yra skirta 450 mln. litų iš ES struktūrinių fondų lėšų ir prisiimti įsipareigojimai, kad gamyklos pradės veikti iki 2015 metų. „Yra didelė grėsmė, kad galime nesuspėti įvykdyti šių įsipareigojimų dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) veiklos neefektyvumo“, – sakė Ministras. Jo teigimu, regioniniai atliekų tvarkymo centrai vangiai derina atliekų rūšiavimo gamyklų projektus, pateikia sąmatas, viršijančias numatytus biudžetus, ir reikalauja didesnio finansavimo, kuris nėra numatytas. „Esminė problema ta, kad nėra regioninių atliekų tvarkymo centrų valdymo sistemos valstybiniame lygmenyje. Akivaizdu, kad savivaldybės nesugeba šio proceso suvaldyti. Šiuo metu esame pareikalavę gamyklų statybos projektų grafikų iš visų RATC. Įvertinsime juos ir silpniausiai pasiruošusiems tiesiog sustabdysime finansavimą be galimybės jį gauti ateityje“, – sakė V. Mazuronis.
Ministras sutiko su LVK atstovų išsakytomis pastabomis, kad vieningos atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje nėra, pilna grandinė neveikia, dėl to ir gyventojams trūksta motyvacijos rūšiuoti atliekas. „Gyventojai dėl to nekalti. Aplinkos ministerija imsis kurti sistemą kuri būti efektyvi ir užtikrintų, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos nebūtų suverčiamos į vieną krūvą“, – sakė V. Mazuronis. Susitikimo metu sutarta rengti diskusijas darbo grupėse su atsakingais ministerijos atstovais bei LVK nariais, kuriems aktualios atliekų, ypač pakuotės, tvarkymo problemos.
LVK Aplinkos ir energetikos komisijos pirmininkas Paulius Koverovas teiravosi, kokios galėtų būti galimybės verslui Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Bioįvairovės, Kijoto, Bazelio protokolų klausimai yra Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetai aplinkosaugoje. V. Mazuronis teigė, kad Lietuvai šiose srityse greičiausiai teks ne pirmininkavimo, o moderavimo vaidmuo, nes negalėsime visai Europai primesti savo sprendimų. Tačiau Ministras minėjo, kad Aplinkos ministerija bus antroji pagal svarbą po Užsienio reikalų ministerijos pagal darbotvarkės intensyvumą ir organizuojamų renginių skaičių.
Ministras sveikino LVK iniciatyvą organizuoti tokius susitikimus tarp verslo ir valdžios atstovų. Abi pusės sutarė rengti reguliarias diskusijas kartą per ketvirtį. V. Mazuronis užtikrino, kad esant poreikiui susitikimai konkretiems klausimams aptarti gali būti organizuojami ir dažniau, o LVK atstovus paragino teikti savo pasiūlymus už atskiras veiklos sritis atsakingiems viceministrams.
Lietuvos verslo konfederacija dar praėjusių metų pabaigoje yra pateikusi 55 pasiūlymus iš 10 verslo sričių Vyriausybės programai. Apie pusė jų buvo įtraukta į XVI-osios Vyriausybės programą. Daugelis į Vyriausybės programą nepatekusių pasiūlymų yra ne programinės nuostatos, o konkrečios priemonės, tad LVK toliau sieks, kad šie konkretūs pasiūlymai patektų į numatomą parengti LRV programos prioritetinių priemonių planą.
LVK artimiausi metu tęs susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais bei Seimo komitetų vadovais.
