LVK atstovai susitiko su Ūkio ministre Birute Vėsaite

LVK atstovai susitiko su Ūkio ministre Birute Vėsaite

Ūkio ministerija planuoja steigti verslo ir mokslo tarybą, kuri formuos Lietuvos ekonominės strategijos ateitį, o joje dirbs geriausi šalies ekonomistai ir verslo atstovai. Tokios tarybos projektas jau parengtas, preliminarūs pokalbiai su kviečiamais ekonomistais įvykę. Ūkio ministerija tikisi aktyvaus verslo dalyvavimo ir šios tarybos, ir kitų darbų grupių veikloje. Tai akcentavo Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, susitikusi su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu aptarti ir kiti verslui aktualūs klausimai: viešųjų pirkimų procesų tobulinimas, darbo vietų kūrimo skatinimas, trūkstamų specialistų darbo rinkai rengimas, efektyvesnis ES lėšų panaudojimas, Ūkio ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų veikla.

„Šiuo metu rengiame Ūkio ministerijos prioritetinių priemonių planus, kur vienas pagrindinių tikslų – verslo aplinkos gerinimas. Tam esame pasiruošę peržiūrėti viešųjų pirkimų įstatymą, atlikti ES lėšų panaudojimo efektyvumo analizę, Ūkio ministerijai pavaldžių agentūrų veiklos peržiūrą. Verslo nuomonė mums labai svarbi, todėl raginame aktyviai dalyvauti diskusijose ir teikti savo pasiūlymus visais aktualiais klausimais“, – sakė Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Ji sutiko su nuoseklia Lietuvos verslo konfederacijos pozicija, kad viešųjų pirkimų sistemoje būtina pereiti nuo mažiausios kainos prie ekonominio efektyvumo kriterijaus. „Skatinsime perkančiąsias organizacijas kuo daugiau viešųjų pirkimų praktikoje taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Mano nuomone, bent 50 proc. visų pirkimų turėtų būti atliekami vadovaujantis šiuo kriterijum“, – sakė ministrė. Tuo tarpu dabar Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. visų viešųjų pirkimų vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. LVK įsitikinimu, tokia viešųjų pirkimų tvarka skatina šešėlinę ekonomiką, nes mažiausią kainą konkursuose gali pasiūlyti įmonės, turinčios mažiausius kaštus. Dažniausiai tai reiškia, kad jos moka atlyginimus vokeliuose ir „taupo“ nemokėdamos mokesčių.

Kalbant apie Ūkio ministerijai pavaldžias agentūras, B. Vėsaitė akcentavo, kad tikisi gilesnės analizės ir pastebėjimo iš verslo atstovų dėl šių viešųjų įstaigų veiklos. Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pabrėžė, kad LVK pozicija šiuo klausimu yra tvirta. „VšĮ „Versli Lietuva“ dabar atlieka tas funkcijas, kurias galėtų atlikti verslo asociacijos. Verslumo skatinimo projektai, mokymai, verslo misijos ir dalyvavimas parodose – kodėl šių paslaugų negali teikti stiprios asocijuotos verslo struktūros? Valstybė turėtų skelbti konkursus, leisti juose varžytis verslo organizacijoms, ir laimėtojas kokybiškai suteiktų tokias paslaugas už geriausią kainą. Bet šiuo metu, vietoj to, kad būtų leista konkursuose varžytis geriausiomis idėjomis ir projektais, finansavimas skiriamas papildomoms valdininkų darbo vietoms kurti“, – sako V. Sutkus. Ūkio ministrė pažadėjo detaliai išanalizuoti šių įstaigų veiklą, apsvarstyti galimybę reformuoti agentūrų valdymą, įtraukiant daugiau verslo atstovų.

B. Vėsaitė akcentavo, kad ministerija skirs ypatingą dėmesį ES paramos efektyvumui įvertinti. „Būtina atlikti analizę ir pasižiūrėti, kokią naudą davė jau išdalinta ES parama, ypač investicijos į smulkų ir vidutinį verslą. Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Dėl to būtinai atliksime analizę, kad galėtume efektyviau naudoti paramą ateityje. Mano įsitikinimu, ES paramos lėšos turėtų būti investuojamos į infrastruktūrą, skirtą verslui“, – kalbėjo ministrė.

LVK atstovų ir B. Vėsaitės nuomonės visiškai sutapo kalbant apie darbo rinkos problemas, ypač kvalifikuotų specialistų trūkumą. „Politikams rinkimų laikotarpis labai naudingas, nes jie dažnai lankosi įmonėse ir turi progą pamatyti, ko verslui labiausiai trūksta. Visiškai sutinku su jumis, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas – labai didelė problema verslui. Gal tikrai darbdaviams dalinamos kompensacijos už jaunų, patirties neturinčių žmonių įdarbinimą, nėra veiksmingos. Manau, kad būtų efektyviau šias lėšas panaudoti trūkstamų profesijų specialistų parengimui“, – sakė ministrė. Ji taip pat paminėjo, kad Ūkio ministerija, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymą, ruoš profesijų poreikio žemėlapį. Į šį procesą ji pakvietė aktyviai įsijungti ir verslą. „Nors ir sunku prognozuoti ekonominius ciklus ir technologijų raidą, tačiau privalome planuoti. Verslas turi prognozuoti, kokių  profesijų specialistų reikės ateityje. Pagal tai bus skirstomas finansavimas studijoms“, – sakė B. Vėsaitė. LVK atstovai aktyviai dalyvaus šio profesijų poreikio žemėlapio sudaryme. Konfederacijos nariai – daugiausiai paslaugų ir aukštųjų technologijų įmonės – labai dažnai susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu.

LVK Prekybos komisijos pirmininkas Laurynas Vilimas paragino Ūkio ministrę tęsti pradėtą verslą kontroliuojančių institucijų veiklos reglamentavimą, kuriame dalyvavo ir Ūkio, ir Teisingumo ministerijos. Jo teigimu, tarp kai kurių priežiūros institucijų ir verslo dar yra didžiulis nesusikalbėjimas. B. Vėsaitė užtikrino, kad darbui su verslą kontroliuojančiomis institucijomis bus skiriamas ypatingas dėmesys. „Ruošiamės pasikviesti visų priežiūros institucijų vadovus ir perduoti jiems aiškią žinią, kad norime ne baudų, o prevencijos. Taip pat įpareigosime vadovus peržiūrėti šių institucijų etatus ir rimtai įvertinti, ar jie visi yra reikalingi, ar neverta jų mažinti. Važinėjant po regionus gerai matosi, kad verslo įmonių ten gerokai sumažėję, o kontrolės institucijos dar labiau suaktyvėjusios spausti likusius. Šią problemą būtina analizuoti ir spręsti“, – sakė ministrė. Ji užtikrino, kad ministerijoje bus sudarytos darbo grupės, jose kviečiami dalyvauti verslo atstovai, toliau bus sudarinėjami tipiniai klausimynai, kurie užtikrintų patikros proceso skaidrumą.

Taip pat aptarta LVK ir Ūkio ministerijos bendradarbiavimas atliekant verslo subjektų apklausas aktualiais klausimais. Konfederacija, atstovaudama per 1500 paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmonių, galėtų vykdyti reprezentatyvias apklausas. B. Vėsaitė pažadėjo peržiūrėti viešos ir privačios partnerystės (PPP) projektus ir rasti priemonių jų spartesniam vystymuisi. Advokatams iškėlus klausimą dėl bankroto įstatymo korekcijų, ministrė užtikrino, kad bus atnaujinta darbo grupės, kuriančios Nemokumo koncepciją, veikla.

LVK šią savaitę tęsia susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais. Konfederacijos atstovai  jau susitiko  su Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijų vadovais bei Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium. Po susitikimų su Vyriausybės atstovais LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.

Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurianti palankią teisinę bazę ir aplinką nacionalinio verslo plėtrai. Konfederacija yra tarptautinių prekybos rūmų ICC oficialus atstovas Lietuvoje. Organizacija atstovauja daugiau nei 1500 šalies įmonių ir 18 verslo asociacijų. Konfederacijos nariai sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP.