Verslumo skatinimas kaime, ypač tarp jaunų žmonių, yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos veiklos prioritetų. Tai prisidėtų prie bendro šalies nedarbo lygio mažinimo ir paskatintų reemigracijos procesus – tiek iš užsienio atgal į Lietuvą, tiek ir iš didmiesčių į regionus. Tačiau pradėti reikėtų nuo verslo ir verslininko reputacijos stiprinimo regionuose, ypač kaimo vietovėse, kad mažėtų atotrūkis nuo didmiesčių, ir didėtų motyvacija jauniems žmonėms imtis verslo kaime. Tokiam Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pasiūlymui pritarė Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, susitikęs su LVK atstovais. Susitikimo metu taip pat aptarta efektyvesnis ES paramos skirstymas žemės ūkio srityje, inovacijų skatinimas, priešpriešos tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir prekybininkų mažinimas.
„Šiandieninis Lietuvos kaimas atrodo lyg skilęs į dvi dalis. Vienoje – iš pašalpų gyvenanti socialinės rizikos visuomenės dalis, kitoje – pažangūs ūkininkai, sėkmingai vystantys savo verslus. Nėra ir vieningo požiūrio į verslą ir verslininką, tačiau kaimo visuomenė vis tik labiau linkusi susidaryti ir palaikyti neigiamą įvaizdį. O tai yra viena pagrindinių kliūčių verslumo skatinimui kaimiškose vietovėse“, – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas. Jam pritardamas LVK komisijos „Verslas, valdžia ir visuomenė“ pirmininkas Mykolas Katkus pabrėžė, kad ministerija turėtų sudaryti verslo įvaizdžio stiprinimo kaimo vietovėse programą, numatyti konkrečių veiksmų planą. Šis procesas turėtų būti orientuotas ir į kaimo, ir į miesto žmones, kad vyktų abipusis komunikavimo procesas. Susitikimo metu sutarta surengti diskusiją su atsakingais ministerijos darbuotojais, kurioje LVK komisija „Verslas, valdžia ir visuomenė“ pateiktų keletą esminių pasiūlymų tokiai įvaizdžio gerinimo regionuose programai.
Kalbant apie ES paramos panaudojimą žemės ūkyje, viceministras Rytis Šatkauskas pasidžiaugė, kad jaunojo ūkininko rėmimo programa davė gerų rezultatų jaunimo užimtumo ir emigracijos prevencijos srityje. Anot R. Šatkausko, šia parama pasinaudojo 132 iš užsienio grįžę jauni žmonės, kuriems buvo išdalinta apie 3 mln. litų veiklai žemės ūkyje pradėti.
Augustas Alešiūnas, įmonės „ART 21“, kuriančios programinę įrangą žemės ūkiui, vadovas akcentavo, kad būtina peržiūrėti ES paramos skirstymo prioritetus. „Be to, kad vadovauju informacinių technologijų įmonei, pats esu jaunasis ūkininkas, pasinaudojęs minėta rėmimo programa. 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiu didžioji dalis lėšų buvo skiriama įrangos, kitų reikalingų priemonių įsigijimui. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad ūkiams būtinai reikia procesų valdymo, inovacijų diegimo mokymų, būtina skatinti precizinę žemdirbystę, efektyvinti ūkininkavimo procesus. Lietuvos kaime vietos efektyvumo didinimui dar labai daug“, – sakė A. Alešiūnas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas iškėlė dar vieną svarbią problemą – žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų supriešinimą. „Ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu ši problema buvo itin aštri, trūko konstruktyvios diskusijos, o prekybininkai vaizduojami kaip blogio įsikūnijimas. Tokia situacija nenaudinga niekam, nes kenčia visa Lietuva, supriešinami vartotojai, dingsta jų lojalumas, klesti nelegali prekyba turguose, gyventojai važiuoja apsipirkinėti į Lenkiją, valstybė negauna mokesčių į biudžetą“, – sakė L. Vilimas. Ministras sutiko, kad ši problema turi būti sprendžiama visoms suinteresuotoms pusėms sėdant prie diskusijų stalo. V.Jukna pažadėjo, kad toks susitikimas ministerijoje bus organizuotas jau artimiausiu metu.
LVK tęsia susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais. Konfederacijos atstovai jau susitiko su susisiekimo, aplinkos, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, teisingumo, finansų, žemės ūkio ministerijų vadovais bei Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium. Po susitikimų su Vyriausybės atstovais LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.
