Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio Seimui pateikti įstatymų projektai, kuriais norima panaikinti gydymo įstaigų teisę imti priemokas už aukštesnės kokybės gydymo paslaugas, galimai prieštarauja Konstitucijos normoms, įtvirtinančioms tiek gydymo įstaigų teisę teikti jų pasirinktas paslaugas, tiek ir pacientų teisę tokias paslaugas pasirinkti ir už jas susimokėti, tvirtina Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

„Mūsų vertinimu, įstatymo projektas apriboja pacientų teisę rinktis. Konstitucinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad nemokama yra tik būtinoji pagalba ir ši sąvoka negali būti įstatymu plečiama tiek, kad apimtų visą medicinos pagalbą. Būtent to siekiama šiuo projektu. Vietoje to, kad aiškiai nustatytų pačių pacientų papildomai pasirenkamų brangesnių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo sąlygas bei tvarką, ką nurodė padaryti Konstitucinis teismas, ministerija tiesiog panaikina galimybę rinktis tokias paslaugas“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei Sveikatos apsaugos įstatymo 11 ir 49 straipsnių pakeitimo projektus pateikė gruodžio 18 d. Šio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo projektą ministerija teikė ir rugsėjį. Jau po šio projekto pateikimo buvo atkreiptas dėmesys į gausybę problemų, kurias sukeltų tokios permainos, Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Tačiau ministerija pasirinko beveik visas pastabas tiesiog ignoruoti ir gruodį vėl pateikė beveik identišką ankstesniam įstatymo projektą.

„Jei įstatymo projektas bus priimtas, jis sukels rimtų neigiamų pasekmių. Visame sveikatos priežiūros sektoriuje paslaugų kokybė blogės, kadangi visos gydymo įstaigos sieks priartinti paslaugų teikimo kainą prie bazinių kompensuojamų paslaugų kainų, o kokybiškesnes paslaugas teikti nebus suinteresuotos nei privačios, nei valstybinės įstaigos. Be to, realu, kad suklestės korupcija, nes už aukštesnės kokybės paslaugas įstaigai ar gydytojui tiesiog bus sumokama neoficialiai“, – teigia V. Sutkus.

Pastabų, į kurias taip pat beveik nebuvo atsižvelgta, Sveikatos apsaugos ministerijai turėjo ir Teisingumo ministerija. Pasak šios ministerijos, siūlant Sveikatos apsaugos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo projektą, nebuvo pateikta galimų pakeitimo pasekmių vertinimo analizė, be to, lieka neaišku, kaip šis įstatymas paveiks ne tik sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir pacientus.

Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, atstovaujanti daugiau nei 1500 Lietuvos įmonių. Reikšdama susirūpinimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomų įstatymų, permainų, LVK oficialiu raštu kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Konkurencijos tarybą.

 

 

Panašūs įrašai