Prie verslą kontroliuojančių įstaigų reformos prisidės ir verslininkai

Prie verslą kontroliuojančių įstaigų reformos prisidės ir verslininkai

Lietuvos verslo
konfederacija (LVK) konsultuos Ūkio ministeriją vykdant verslą prižiūrinčių
institucijų pertvarką – dėl to susitarta ūkio viceministro Kęstučio Trečioko
susitikime su šios organizacijos atstovais.

Ūkio ministerija praėjusių
metų gruodžio 31 d. Vyriausybei pateikė pasiūlymą ir rekomendacijas dėl
nuoseklaus ir koordinuoto priežiūros institucijų veiklos optimizavimo ir
konsolidavimo.

Ministerijos duomenimis, šiuo
metu Lietuvoje veikia 68 verslą prižiūrinčios institucijos, kurios yra
pavaldžios atskiroms ministerijoms. LVK duomenimis, tokių institucijų yra
daugiau – 138.

Pasak LVK prezidento Valdo
Sutkaus, pagal dabartinį modelį veikiančios verslą prižiūrinčios institucijos
apsunkina verslininkų darbą: „Įvairių inspekcijų baimė – viena iš pagrindinių
priežasčių, kodėl žmonės nedrįsta kurti savo verslų. Tarkime, Darbo inspekcija
išleido klausimyną įmonėms, į kurio visus klausimus tinkamai atsakyti norinčios
bendrovės privalės samdyti brangius konsultantus. Dabar egzistuojanti tvarka
yra ydinga, o kartais joje galima įžvelgti net tam tikrų užslėptų korupcijos
požymių“.

Daugiausia verslą
prižiūrinčių įstaigų kontroliuoja Aplinkos ministerija – net 9, Finansų ir
Sveikatos apsaugos ministerijos – po 8, Ūkio ministerija – 6, Susisiekimo, Žemės
ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – po 4, Švietimo ir mokslo bei
Vidaus reikalų ministerijos valdo po 3 institucijas, Teisingumo ir Energetikos
ministerijos kontroliuoja po 1 instituciją. Likusios įstaigos yra pavaldžios
tiesiogiai Seimui ir Vyriausybei.

Ūkio ministerijos
duomenimis, kiekvienais metais verslą kontroliuojančios įstaigos atlieka per 260
tūkst. patikrinimų, tai yra daugiau kaip po vieną kiekvienam ūkio subjektui.
Ministerijos atstovė Milda Kaupelienė įsitikinusi, kad toks patikrinimų kiekis
yra per didelis, o tikrinimų tvarka ir dažnumas turi būti keičiami.

Pasak M. Kaupelienės, dabartinis
patikrinimų skaičius yra susijęs ir su informacijos trūkumu. Šiuo metu tik 13 įstaigų
turi vienodą konsultavimo telefonu sistemą. 2006 m. pirmoji tokią sistemą
pradėjo naudoti Valstybinė mokesčių inspekcija, siekiama, kad po reformos
tokias sistemas naudotų visos įstaigos.

Didelis dėmesys bus
skiriamas naujų verslų kontrolės reguliavimui. Numatoma skirti papildomas lėšas
šių verslų konsultavimui bei metodinių leidinių rengimui. Bus siekiama, kad
pirmaisiais verslo veiklos metais už pažeidimus nebūtų taikomos poveikio
priemonės, o tik apsiribojima žodiniu įspėjimu bei nustatomas laiko terminas
per kurį turės būti ištaisyti pažeidimai.

Verslo atstovai atkreipė
dėmesį ir į dažną įstatyminės bazės kaitą. Ūkio ministerijos atstovė informavo,
jog šiuo metu pradedama taikyti „dviejų datų“ sistema. Verslą reguliuojantys
įstatymai įsigalios nuo gegužės arba lapkričio. Siekiama, kad verslas turėtų
pakankamai laiko susipažinti su įstatymais ir pasiruošti tinkamam jų
įgyvendinimui.

Kaip teigė reformos
autoriai, dabar naudojami inspektorių vertinimo kriterijai turi būti keičiami. Pagal
dabar galiojančią tvarką, inspektoriai vertinami pagal tai, kiek pažeidimų
randa įmonėse per metus. Lietuvos verslo konfederacijos atstovų teigimu, tokia
praktika yra žalinga, kadangi atveria kelią piktnaudžiavimui.

M. Kaupelienė pripažino, kad
ši problema yra aktuali, o vienas jos sprendimo būdų – mažareikšmių pažeidimų
nuobaudų pakeitimas žodiniu įspėjimu. Ministerijos atstovės manymu, kiekviena
situacija gali būti vertinama skirtingai, todėl būtina, kad inspektorius į
situaciją žiūrėtų lanksčiai.

Verslininkai tikino, kad
įstatyminė bazė yra paini ir inspektoriai turi turėti aiškią sistemą, pagal
kurią yra vertinama įmonės veikla. Pasak M. Kaupelienės, šiuo metu kuriami
klausimynai inspektoriams užtikrins, kad vertinimas bus vienodas ir įmonės
tiksliai žinos, kokius reikalavimus turi atitikti.

Tačiau valdžios atstovai
įžvelgia ir teigiamų pokyčių. Anot viceministro K.Trečioko, atliktos apklausos
rodo, kad verslas vis labiau pasitiki prižiūrinčiomis įstaigomis. 2012 metais
teigiamai tokių įstaigų veiklą vertino 62 proc., o 2013-aisais – 67 proc.
verslo subjektų. Nepaisant to, reforma yra būtina.

Po pertvarkos ūkio subjektų
priežiūrą vykdančios įstaigos turės taikyti rizikos vertinimo sistemas, kurios
leis priežiūros veiksmus bei patikrinimus atlikti skaidriai ir tuo pačiu užtikrinti,
kad būtų pašalinti didžiausi ir pavojingiausi nusižengimai, o kartu bus
išvengta bereikalingų įmonių patikrų.

LVK atstovai kviečiami į
specialią darbo grupę, kuri iki š.m. liepos 1 d. turės nuspręsti, kiek Lietuvai
reikia verslą prižiūrinčių įstaigų ir kokie pakeitimai bus daromi jų veikloje.