Parama ne žemės ūkio
verslams iš naujojo ES finansavimo laikotarpio sieks 531,4 mln. litų — tokius
skaičius pateikė Žemės ūkio ministerijos atstovai Nacionalinės mokėjimų
agentūros (NMA) bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuotoje
konferencijoje.
2014-2020 metų
finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija kaimo plėtrai skirs 6,804 mlrd.
litų, iš kurių 5,569 mlrd. litų bus Europos Sąjungos lėšos, 1,235 mlrd. litų
– iš Lietuvos biudžeto.
Konferencijos metu buvo pasirašytas bendradarbiavimo tarp LVK ir NMA sutarties priedas su veiksmų planu (bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2013 metų balandžio 19 dieną).
LVK prezidentas Valdas Sutkus džiaugėsi vykstančiu bendradarbiavimu tarp
dviejų organizacijų: „Tiesa sakant, NMA mums buvo malonus atradimas, ir
džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas pasiekė naują lygį, jis nuolat plečiasi ir
gerėja. Dirbame su perspektyva, kad rasime ir daugiau bendradarbiavimo sričių.
Praėjusiais metais įkūrėme agroverslo komisiją, kurios darbas duoda daug
naudos, viliuosi, kad verslo organizacijos ir toliau plėtos gerus ryšius tiek
su Žemės ūkio ministerija, tiek ir su jai pavaldžiomis įstaigomis“.
Parama ne žemės ūkio
verslams 2007-2013 m. laikotarpiu buvo kiek didesnė ir siekė 672,5 mln. litų.
Pagal naujai brėžiamas taisykles iš anksčiau buvusių trijų plėtros priemonių
lieka tik dvi – parama ekonominės veiklos pradžiai (naujai sukurta programa) bei parama investicijoms, skirtoms
ekonominei veiklai kurti ir plėsti.
Kaip teigia ministerijos atstovai, šiuo metu yra diskutuojama dėl kaimo
turizmo plėtros finansavimo priskyrimo konkrečiai priemonei, todėl ji šiuo metu
nėra įtraukta.
Pirmajai priemonei, kuri skirta skatinti naujų verslų atsiradimą
regionuose, bus skirta 120 mln. litų. Šios lėšos bus naudojamos „startuolių“
projektams ir verslams kurti. Numatyta, kad didžiausia suma, į kurią galės
pretenduoti paraiškų teikėjai, – 241 696 litai.
Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigė, kad
Europos Sąjunga ragina Lietuvą mažinti maksimalią nustatytą finansinę išmoką,
argumentuojant ekonomine Lietuvos padėtimi, tačiau toks sprendimas negali būti
priimtinas, kadangi įsigyjamos technikos ir žaliavų kaina visoje Europoje yra
panaši. Tikimasi, kad skirtos lėšos paskatins verslininkus plėtoti
perspektyvius verslus regionuose bei ten kurti naujas darbo vietas.
Projektų
įgyvendintojai pagal nustatytas taisykles galės tikėtis gauti iki 50 proc.
avansinio mokėjimo, bet privalės
pateikti 100 proc. subsidijų vertės banko garantiją. Verslo atstovai įsitikinę,
kad toks reikalavimas naujam ūkio subjektui neįgyvendinamas, nes norint gauti
šimtaprocentinę garantiją nauja įmonė privalo įšaldyti garantijos dydžio
pinigines lėšas.
Viceministras R.
Šatkauskas sutinka, kad ši norma turi būti peržiūrėta ir praplėsta papildant
galimybe gauti garantą ir iš kitų finansinių įstaigų.
Antrajai programai
numatoma skirta 411 mln. litų. Kaip ir ankstesniu 2007-2013 m. laikotarpiu,
parama bus suteikiama ūkininkams, kaimo gyventojams, mažoms ir labai mažoms
įmonėms. Tinkamos finansuoti išlaidos lieka taip pat panašios, kaip ir
praėjusiu finansiniu laikotarpiu – nekilnojamo turto statyboms ar nekilnojamojo
turto gerinimui, naujų įrenginių ir įrangos įsigijimui, bendrosioms išlaidoms
bei investicijoms į nematerialųjį turtą.
Nacionalinės mokėjimų
agentūros atstovai verslininkams taip pat pristatė 2007-2013 metų laikotarpio
ne žemės ūkio verslams skirtos paramos apžvalgą.
Per praeitą finansinį laikotarpį buvo prašoma 1,204 mlrd., iš kurių
skirta 672 mln. litų. Iki dabar yra patvirtinta finansavimo suma – 589 mln.
litų, iš kurių jau 387 mln. – išmokėti.
Iš viso baigti įgyvendinti 592 projektai, o 348 – įgyvendinami šiuo metu.
NMA atkreipia dėmesį, kad 76 projektus įgyvendinantys ūkio subjektai
nepateikė nei vieno mokėjimo prašymo. Agentūros atstovė teigia, kad šie
projektai šiuo metu yra ypač akylai stebimi.
Anot NMA atstovės Genovaitės Beniulienės, tokia situacija susiklosto dėl
to, kad projektų pareiškėjai neįvertina realių įgyvendinimo galimybių, taip pat
nereikia atmesti ir 2008-2009 metais vykusios ekonominės krizės įtakos, kai
bankai stipriai apribojo išduodamų paskolų kiekį verslui.
Trims atskiroms priemonėms vidutiniškai jau išmokėta daugiau kaip 65
proc. numatytų skirti lėšų. Priemonei
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai” iš numatytų 350 mln. jau išmokėta 227 mln.
litų. (įgyvendinti 267 projektai bei 167 dar įgyvendinami). Pagal priemonę
„Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” iš numatytų skirti 95 mln. litų jau
išmokėti 66 mln. (įgyvendinta 117 projektų, 63 – dar įgyvendinami) bei „Kaimo
turizmo veiklos skatinimas”, iš numatytų skirti 143 mln. litų jau įsisavinta
daugiau kaip 93 milijonai (199 projektai pilnai įgyvendinti, o 118 –
įgyvendinami šiuo metu).
NMA atstovė pažymėjo, kad 2007-2013 metų finansinis laikotarpis daugeliui
buvo išbandymas. Šiuo metu mokėjimų agentūra siekia efektyviau skirstyti bei
kontroliuoti lėšas.
2013 metų pradžioje įsigaliojo speciali sankcijų metodika, kurioje
numatomos sankcijos už projektų įgyvendinimo metu užfiksuotus nusižengimus.
Didžiausia sankcija, kurią gali skirti NMA, – 100 proc. pirkimo sutarties
vertės bauda.
Kaip teigia agentūros atstovė, ši sankcija gali būti skiriama už
piktybinius pažeidimus, mėginimus iš konkurso eliminuoti kitus ūkio subjektus
ir pan. Pagal dabar galiojančią metodiką yra numatytos taip pat 50, 25, 10 ir 5
proc. sankcijos.
G.Beniulienė pastebi, kad dažniausiai skiriama sankcija – 25 proc., ši
nuobauda skiriama už pirkimuose užfiksuotus kvalifikacinius neatitikimus,
sutarties pakeitimus.
Verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad skiriant sankcijas turi būti
atsižvelgta į tai, ar ūkio subjektas, sumokėjęs nuobaudą, galės baigti vykdyti
projektą. Kaip teigia NMA, sprendimai priimami atkreipiant dėmesį į daugelį
faktorių, taip pat ir projekto įgyvendinimo užbaigimo galimybę.
Iki 2014 metų gegužės mėnesio pradžios Žemės ūkio ministerija sieks
patvirtinti finansavimo taisykles, savo pasiūlymus teiks ir Lietuvos verslo
konfederacija.
