Įvedus eurą verslas nedidins kainų, jei valdžia nekels mokesčių

Įvedus eurą verslas nedidins kainų, jei valdžia nekels mokesčių

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis
žada, kad partijos frakcija Seime laikysis griežtos pozicijos referendumo dėl
žemės pardavimo užsieniečiams.

Susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
atstovais Seimo nariai išreiškė poziciją, kad turi būti taikomi saugikliai
užsieniečiams įsigyjant ūkinės paskirties žemę, tačiau jie privalo būti
minimalūs.

Eugenijus Gentvilas sakė, kad jo vadovaujama
laikinoji Seimo komisija dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kurią sudarė visų
parlamento frakcijų atstovai, svarstyti pateikė per daug sudėtingus
mechanizmus, kurie užsieniečiams paliktų tik teorines galimybes įsigyti žemę
Lietuvoje.

„Aurelijos Stancikienės siūlymai labai
apsunkintų galimybes užsienio piliečiams pirkti žemę mūsų šalyje, siūlymuose
numatyta būtinybė mokėti lietuvių kalbą, gyventi konkrečioje savivaldybėje.
Buvo siūlymų, kad užsieniečiai negalėtų įsigyti žemės savivaldybėse, kurios
ribojasi su Rusijos ir Baltarusijos pasieniais. Gaila, bet daugelis komisijos
narių balsavo ir pritarė tokiems siūlymams“, – kalbėjo Seimo narys.

Panašius siūlymus yra įregistravę ir kiti
politikai. Projektuose siūloma numatyti galimybę įsigyti žemę užsieniečiams tik
gavus specialios  savivaldybės komisijos leidimą,  žemę įsigyti tik
tose savivaldybėse, kuriose yra registruota įmonės buveinė ar reziduoja žmogus.
Įstatymų pakeitimų projektuose numatoma, kad žemės savininkai mažiausiai 10
metų negalėtų perleisti įsigytos žemės kitam pirkėjui.

LVK prezidentas Valdas Sutkus sakė
pritariantis minimalių saugiklių įvedimui, tačiau ragina Seimo narius daugiau
analizuoti senųjų ES šalių patirtį: „Lietuva turėtų imti patirtį iš tokių šalių
kaip Vokietija ar Austrija, kuriose įsigyti žemę ES piliečiams nėra sudėtinga.
Svarbu, kad numatomos įstatymo pataisos neiškreiptų verslo santykių ir
garantuotų, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio verslai būtų skatinami plėtoti
veiklą, bet ne palikti mūsų šalį“.

Jeigu bus įgyvendinti referendumo iniciatorių
ketinimui, Lietuvai gresia įvairios ES sankcijos – nuo piniginės baudos iki ES
paramos lėšų 2014-2020 metams įšaldymo.

Frakcijos nariai su verslininkais aptarė ir
mokestinę valstybės politiką Lietuvai įsivedant eurą. LVK prezidentas
politikams priminė, kad neseniai Seimas priėmė naują 5 proc. mokestį privatiems
miškų savininkams. Mokestis yra taikomas už parduotą medieną, o surinktas lėšas
planuojama skirti miško kelių priežiūrai, tačiau verslininkai nėra linkę tikėti
tokiais politikų pažadais.

LVK atstovai piktinosi, kad šis mokestis yra taikomas
ne nuo pelno, bet nuo apyvartos, o kartu buvo parengtas nepasitarus ne tik su
verslo atstovais, bet ir su Seimo komitetais. Anot verslininkų, toks mokestis
prieštarauja stojimo į ES sutarčiai. Buvęs Teisingumo ministras Remigijus
Šimašius sakė, kad šis įstatymas turi būti peržiūrėtas, kadangi tai yra
akivaizdus ES teisės pažeidimas.

V.Sutkus sakė, kad šiuo Lietuvai ypač svarbiu
metu būtinas valdžios ir verslo sutarimas, kuris leistų verslininkams nedidinti
produktų ir paslaugų kainų, o tai užtikrintų sklandų euro įsivedimo procesą.
Frakcijos nariai pritaria, kad mokestiniai klausimai turi būti siūlomi tik
apgalvotai.

Kaip teigia frakcijos seniūnas E.Masiulis,
Seime yra daug žadančių politikų: „Parlamente yra gausu tų, kurie žada žmonėms
tik duoti, tačiau nepagalvoja iš kur atsiras pinigai biudžete, todėl girdime
desperatiškus siūlymus“.

Politikas sakė, kad įvedant naujus mokesčius
būtina galvoti, ar jie atneš naudos valstybei ir padidins biudžeto surinkimą.

Vasario 14 d. LVK kreipėsi į Vyriausybę ir
kvietė pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama valdžios ir verslo dialogo
užtikrinant, kad verslas nedidins kainų tuo atveju, jeigu valdžia garantuos,
kad nebus keliami ir įvedami nauji mokesčiai euro įvedimo metu.

Artėjant rinkimams netyla kalboms ir dėl
minimalios algos (MMA) didinimo. Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka su LVK
atstovais, kad raginimai didinti MMA iki 1500 Lt ir daugiau – neprotingi.

2013 metais MMA Lietuvoje nuo 850 Lt buvo
padidintas iki 1000 Lt, šiam sprendimui pritarė ir LVK. Kaip teigia LVK
prezidentas V.Sutkus didinti minimalų atlygį būtina, jeigu norime išlaikyti
žmones Lietuvoje.

„MMA didinimas turi būti abipusiai naudingas.
Lietuvos verslas veikia globalioje rinkoje, žmonės gali pasirinkti dirbti
užsienyje, kur darbo užmokestis didesnis, turime palaipsniui gerinti sąlygas ir
didinti minimalų atlygį, tačiau turi būti sudarytos sąlygos verslui gebėti
išlaikyti darbuotojus“,- sakė jis.

Pasak V.Sutkaus, šiuo metu Lietuvoje
minimalus atlyginimas yra mažiausias tarp Baltijos regiono valstybių (įskaitant
ir Lenkiją). Estijoje minimalus atlygis siekia 1225
Lt, Latvijoje – 1105 Lt, Lenkijoje –
1370 litų.

Pavasario sesijoje bus svarstomas akcizo mokesčio kėlimas
alkoholio ir tabako gaminiams. Legalaus aljanso atstovas Romas Apulskis teigė, kad
dabar planuojamas akcizo didinimas turi būti išdėstytas per penkerius metus.

Praėjusią savaitę LVK atstovai, susitikę su
valdančiosios LSDP frakcijos nariais bei premjeru Algirdu Butkevičiumi, aptarė
galimybę norimą didinti akcizo mokestį išdėstyti 3–5 metų laikotarpiui.
Premjeras sutiko, kad šis klausimas yra svarstytinas.

2008 metais drastiškai padidinus akcizus
nukentėjo tiek verslininkai, tiek ir Lietuvos biudžetas. Akcizo mokestis buvo padidintas
pagrindinėms akcizinėms prekėms: cigaretėms – 2 kartus, alkoholiniams gėrimams
– 20-45 proc. Tačiau dėl akcizų pajamų surinkimas sumažėjo apie 10 proc.

Verslininkai su Seimo nariais aptarė šiuo metu Vyriausybei Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Trišalės tarybos pakeitimus, kurią
sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Kaip teigia verslininkai, šis darinys yra
moraliai pasenęs, o į sprendimų priėmimą turi būti įtraukta daugiau socialinių
grupių, todėl turi būti kuriama Ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Tokie
dariniai yra paplitę Vakaru Europoje.

Gintaras Steponavičius sutinka, kad pagal
dabartinį modelį veikianti Trišalė taryba stabdo naujovių priėmimą
reglamentuojant darbo santykius.

R.Šimašius verslininkus ragina teikti
pasiūlymus ne tik per įstatymuose numatytas struktūras, bet ir tiesiogiai
politikams.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius
Andrius Romanovskis sakė, kad dažnai verslas negali suspėti pateikti savo
nuomonės, kadangi įstatymai ar nutarimai Seime bei Vyriausybėje yra priimami
skubos tvarka, todėl būtina įtvirtinti glaudesnį asocijuotų struktūrų
dalyvavimą diskutuojant svarbiais klausimais verslui.

G.Steponavičius verslo atstovams sakė, kad
šioje Seimo sesijoje vėl bus keliami sveikatos ir aukštojo mokslo reformų
klausimai, kurie yra diskriminaciniai verslui. Jo nuomone, valdančiųjų užmojai
nefinansuoti privačių sveikatos įstaigų ir kitos reformos iškreips sveikatos
sistemą Lietuvoje, dėl to nukentės ir eiliniai pacientai.

LVK atstovai buvusiam Susisiekimo ministrui
E.Masiuliui priminė, kad valdžios atstovai turi skirti daugiau dėmesio
projektui „Rail Baltica 2“, kadangi Latvijoje įkūrus projekto valdymo įmonę ir
steigimo sutartyje nenumačius reikiamų saugiklių, geležinkelio vėžės statybos
darbai ir konkursai nebūtų naudingi Lietuvos verslo įmonėms.

„Jei bus centralizuotai Latvijoje vykdomi
labai didelės apimties darbų pirkimai, nei viena Lietuvos įmonė nepajėgtų juose
dalyvauti, kadangi neatitiktų keliamų reikalavimų. Lietuvos įmonėms tuomet
tektų juodžiausi darbai už mažiausias kainas, o didiesiems tarptautiniams
koncernams – didžioji pelno dalis.  Tai duotų mažai naudos mūsų šalies
ekonomikai “, sakė LVK prezidentas V.Sutkus.