Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“
nariai, susitikę su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais, pritarė
nuomonei, kad šiuo metu veikianti Trišalė taryba turi būti reorganizuojama.
Seimo narys ir frakcijos seniūnas Petras Gražulis
verslininkas sakė, kad prasidėjus krizei buvo galima aiškiai matyti, kad
pagrindinis darbo santykius reglamentuojantis teisės aktas – Darbo kodeksas —
turi būti keičiamas, tačiau Trišalėje taryboje daugelis racionalių pakeitimų
tiesiog būdavo atmetama. Anot politiko, darbo santykiai turi būti labiau
liberalizuojami atsižvelgiant ir į verslininkų poziciją.
LVK prezidentas Valdas Sutkus susitikime
pabrėžė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi siūlymą
Vyriausybei, kuriame yra numatomi Trišalės tarybos pakeitimai perorganizuojant
ją į Lietuvos ekonominių ir socialinių reikalų tarybą. Šis modelis yra taikomas
daugelyje senųjų Europos šalių.
V.Sutkus sakė, kad tokia organizacija
įtrauktų daugiau socialinių partnerių, o tai leistų išklausyti visas
suinteresuotas puses sprendžiant darbdavių ir darbuotojų santykius.
P.Gražulis užsiminė, kad jau dabar būtų
galima inicijuoti įstatymo pataisas, kurios numatytų Trišalės tarybos
eliminavimą iš Darbo kodekso ir kitų įstatymo aktų, jeigu ir toliau ši
institucija vengs išklausyti visų suinteresuotų pusių nuomones.
LVK atstovai valdančiojoje koalicijoje
esančios frakcijos nariams priminė, kad Lietuvai įsivedant eurą būtina vengti
populistinių ir neapgalvotų sprendimų įvedant naujus mokesčius. Šių metų
pradžioje privačių miškų savininkams buvo įvestas naujas 5 proc. mokestis už
parduotą medieną nuo apyvartos. Anot verslininkų, toks apmokestinimas yra
negalimas, kadangi pažeidžia ES teisę. Buvęs teisingumo ministras Remigijus
Šimašius savaitės pradžioje pripažino, kad toks mokestis turi būti peržiūrėtas,
kadangi yra akivaizdus ES teisės pažeidimas.
LVK generalinio direktoriaus pavaduotojas
Kęstutis Jankauskas sakė, kad tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kai valdžia
paskubomis apmokestina verslininkus net nepasitarusi su jais: „Į mokesčius turi
būti žiūrima sistemiškai, įvedant mokesčius turi būti pasitarta su
suinteresuotomis grupėmis, kadangi būtent verslas ir turės vykdyti valdžios
sprendimus. Mokesčiai turi būti, tačiau jie negali būti kuriama spontaniškai“.
V.Sutkus susitikime sakė, kad Lietuvai
įsivedant eurą labai svarbu užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą verslui,
tai padėtų išvengti nepagrįsto kainų didėjimo ir leistų mūsų šaliai lengvai
pereiti prie naujos valiutos.
Vasario mėnesį LVK ragino valdžios atstovus
pasirašyti geros valios memorandumą, kuriame būtų numatyta, kad verslas
įsipareigotų nekelti kainų, jeigu valdžia sutiktų iki euro įvedimo nepagrįstai
nekelti mokesčių.
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas
Apulskis Seimo nariams sakė, kad planuojamas didinti akcizo mokestis nuo 2015
metų sausio 1 d. turi būti atidėtas bent keliems mėnesiams: „Nuo metų pradžios
didinti akcizą, kai yra svarbu sklandžiai pereiti prie euro, būtų neprotinga,
kadangi tai išprovokuotų kainų kilimą, o kartu ir sukeltų nepasitenkinimo bangą
Lietuvos verslu“.
R.Apulskis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuva
Europos Sąjungoje „lyderiauja“ pagal akcizinių prekių kainas lyginant su
gyventojų uždarbiu. Pagal degalų kainas Lietuva yra 3 nuo galo, pagal tabako
gaminius – 4 nuo galo, o pagal stiprųjį alkoholį – paskutinė ES erdvėje
pagal kainų subalansavimą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
R.Žemaitaitis sakė, kad didelės degalų kainos prisideda prie kontrabandos mastų
augimo. Seimo narys pažymi, kad prieš ketverius metus sumažėjus degalų kainoms
kontrabandos mastai buvo daug mažesni.
R.Žemaitaitis mano, kad būtų protinga PVM
dyzelinui mažinti iki 12-15 proc., tokiu būdų dyzelino kaina galėtų mažėti
20-30 centų už litrą. Seimo narys pabrėžė, kad verslas už degalus moka mažiau
nei eiliniai gyventojai, kadangi gali susigrąžinti PVM, o ūkininkai gali
naudotis lengvatinėmis sąlygomis įsigyjant degalus.
Lietuvos biodujų asociacijos pirmininko
pavaduotojas Julius Niedvaras frakcijos narius kvietė palaikyti biodujų vartojimo
plėtrą Lietuvoje.
Kaip teigia J.Niedvaras, Lietuva neišnaudosja
biodujų vartojimo galimybių ir atsilieka šioje energetikos srityje nuo
kaimyninės Latvijos. Anot Niedvaro, šiuo metu Latvija perka žaliavas iš
Lietuvos, o gaunama nauda – keturis kartus didesnė nei investicijos. Lietuva
turi visas galimybes sėkmingam šios energetikos rūšies plėtojimui.
R.Žemaitaitis pastebėjo, kad pastaruoju metu
buvo ne vienas bandymas keisti įstatymus padedant skatinti biodujų gavybą,
tačiau visuomet būdavo sulaukiama pasipriešinimo. Seimo narys apgailestavo, kad
yra suinteresuotų grupių, kurios nenori, kad Lietuva labiau plėtotų šią
energetikos rūšį.
