Verslo atstovai mano,
kad per metus skiriama 400 litų suma vienam mokytojui kelti kvalifikacijai yra
per maža ir tai nesudaro sąlygų švietimo sistemos darbuotojams tobulėti.
Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) atstovai, susitikę su
švietimo ir mokslo viceministre Svetlana Kauzoniene, aptarė verslo ir
mokslo perspektyvas naujuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu 2014-2020
metais.
INFOBALT vykdantysis
direktorius Edmundas Žvirblis sakė, kad šiuo metu skiriamos lėšos mokytojų
kvalifikacijai kelti yra per mažos: „Lietuvoje yra 700 informacinių
technologijų mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat mažėja, nes specialistai
nenori dirbti mokykloje. Tai susiję su įvairiomis priežastimis, viena iš jų –
galimybė tobulėti, kadangi valstybė neskiria lėšų kvalifikacijos kėlimui“.
Švietimo ir mokslo
viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė, kad naujuoju Europos Sąjungos
finansiniu laikotarpiu numatomos daug didesnės investicijos mokytojų
kvalifikacijai kelti. Tai bus daroma sistemingai numatant ilgalaikę
kvalifikacijos kėlimo strategiją.
Naujuoju periodu
Švietimo ir mokslo ministerija kuruos du iš dvylikos ES struktūrinių fondų
investicijų prioritetų – „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
inovacijų skatinimas“ bei „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių
potencialo didinimas“.
Pagal pirmąjį
prioritetą iš Europos Sąjungos lėšų projektams numatoma skirti 1,2 mlrd. litų,
o pagrindinės investicijos bus nukreiptos į mokslo slėnius.
LVK prezidentas
Valdas Sutkus teigia, kad 2007 metais pradėtos investicijos į mokslinių tyrimų
bazę turi būti tęsiamos: „Praėjusio ES finansinio laikotarpiu metu Lietuva
išnaudojo skirtas lėšas mokslinių slėnių kūrimui, dabar atėjo laikas juos
tinkamai išnaudoti ir investuoti į reikiamų specialistų parengimą bei jų
kokybinę plėtrą“.
Lietuvoje veikia 5
mokslo slėniai: Santaros, Santakos, Nemuno, Baltijos ir Saulėtekio.
„Slėniai
turi tapti centrais, kuriuose bus įgyvendinamas tarptautinis mokslo ir verslo
bendradarbiavimas, o verslas juose turėtų gauti atvirą prieigą prie naujausių
mokslo laimėjimų. Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galima vykdyti
mokslinius tyrimus, studentams – studijuoti, verslininkams – pasisemti idėjų, o
išvykusiam gabiam jaunimui – grįžti“,- kalbėjo viceministrė S.Kauzonienė.
Pagal
antrąjį prioritetą ministerija ketina išdalinti 2 mlrd. litų Europos Sąjungos
lėšų.
Švietimo
infrastruktūros gerinimui numatoma skirti 837 mln. litų. (studijų
infrastruktūros tobulinimui – 198 mln. litų, investicijoms į profesinio ir
suaugusiųjų mokymo infrastruktūrą – 259 mln. litų bei 380 mln.
litų – bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklo veiklos
efektyvumo didinimui.).
Aukštojo mokslo kokybės gerinimui numatoma skirti 642 mln. litų, iš kurių
200 mln. – užtikrinti darbo rinkos ir visuomenės poreikių gerinimą.
Verslininkai sako, kad dabartinė aukštojo mokslo sistema negali parengti
reikiamo kiekio specialistų, ypač aukštųjų technologijų srityje.
Kaip teigia LVK atstovai, tokia situacija susidarė dėl to, kad valdžia
nebuvo linkusi išklausyti verslininkų nuomonės dėl rengiamų specialistų kvotų.
LVK generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas sakė, kad
privalu skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų
užtikrinant, kad jaunas žmogus bus nukreipiamas teisinga linkme ir, įgijęs
išsilavinimą, iškart galės įsilieti į darbo rinką.
Verslininkai viceministrei sakė, kad turi būti tobulinama dabar
egzistuojanti studentų praktikos sistema. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros
įstaigų asociacijos prezidentas
Laimutis Paškevičius siūlė ilginti praktikos laikotarpį studentams bei skirti
bent minimalų finansavimą toms įmonėms, kurios suteikia praktikos vietą
studentams.
L.Paškevičius sakė, kad verslas nenoriai investuos į praktikantus tol,
kol nebus sukurta efektyvi sistema, kuri padėtų studentus iškart nukreipti į jų
būsimas darbovietes.
LVK atstovai taip pat pabrėžė, kad reikėtų gerinti verslo įvaizdį jaunimo
tarpe. Anot K.Jankausko, turi būti peržiūrimos mokyklų programos ir skiriamas
didesnis dėmesys verslumo skatinimui: „Verslas piešiamas kaip baubas, tačiau
būtent verslas kuria valstybės BVP, moka mokesčius, todėl reikia skatinti
jaunus žmones kurti verslus ir juos plėtoti“.
K.Jankauskas teigė, kad į verslumo skatinimą reikia žiūrėti sistemiškai,
turi būti bendra ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ūkio
ministerijos programa, kuri užtikrintų, kad jaunas žmogus nuo mokyklos suolo
iki tol, kol išeis į darbo rinką, būtų skatinamas ir jam suteikiamos reikiamos
žinios ir išsilavinimas.
Susitikime S.Kauzonienė išgirdo verslininkų siūlymus skirstant lėšas
moksliniams tyrimams nepamiršti ir didžiųjų Lietuvos įmonių.
LVK prezidentas V.Sutkus sakė, kad didžiosios bendrovės yra pagrindinės
naujų technologijų kūrėjos: „Mažos ir vidutinės įmonės turi būti skatinamos,
tačiau skirstant lėšas moksliniams tyrimams būtina leisti tokiuose konkursuose
dalyvauti ir didelėms verslo struktūroms, jos yra pagrindinės technologijų
kūrėjos Lietuvoje, kadangi turi visą reikiamą infrastruktūrą“.
Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio
Europos Komisija patvirtins struktūrinės paramos gaires.
