Zigmantas Balčytis – už naują atominę elektrinę Lietuvoje

Zigmantas Balčytis – už naują atominę elektrinę Lietuvoje

Kandidatas į prezidento postą Zigmantas
Balčytis susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais sakė, kad
Lietuva turėtų svarstyti apie naujos atominės elektrinės statybą.

„Energetika kaip dabar, taip ir ateityje, bus
visos ekonomikos pagrindas. Jeigu nesusitvarkysime ir neužsiimsime gerų
startinių pozicijų, ir toliau gyvensime blogai. Turim šansą pasistatyti naują
atominę elektrinę ir turėti galimybę dar 60 metų gaminti didžiulius kiekius
elektros energijos“,  – sakė Z.Balčytis.

Anot politiko, iki 2020 metų energetikos
poreikis dvigubės: „Dėl įvairių priežasčių energijos kainos iki 2020 metų
didės, poreikis taip pat. Galime tapti šalimi, kuri ne importuos, bet
eksportuos elektros energiją ir gaus papildomas pajamas į biudžetą“.

LVK prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad
verslas pasigenda konkretaus verslo plano: „Daugelis sutinka, kad atominė
energetika galėtų būti plėtojama Lietuvoje, tačiau vis dar nėra aišku, kas
konkrečiai prisidėtų prie jos statybos ir kokia būtų tokio statinio kaina.
Vyriausybė turi pateikti kaštų ir naudos analizę, kuri parodytų, ar Lietuvai
apsimoka statyti naują atominę elektrinę, kadangi prieš praėjusį referendumą to
padaryta nebuvo“.

Verslininkai sutinka, kad energetinės
nepriklausomybės klausimas yra labai svarbus, tačiau išreiškė poziciją, kad
tokie projektai turi būti rimtai apsvarstyti, kadangi iki dabar nėra aiškus
partnerių – Lenkijos, Latvijos ir Estijos — požiūris.

Politikas teigė, kad prieš 2012 metais vykusį
referendumą Vyriausybė aiškiai nenurodė, kodėl projektas su Japonijos įmonę
„Hitachi“ būtų naudingas Lietuvai, ir sakė, kad nereiktų bijoti naujo
referendumo: „Paskutinis referendumas buvo organizuotas paskubomis, todėl
manau, kad nereiktų bijoti naujo referendumo ir atsiklausti Lietuvos žmonių
šiuo svarbiu klausimu“.

2012 metais vykusiame patariamajame
referendume 62 proc. Lietuvos gyventojų nepritarė naujos atominės elektrinės
statybai.

Kandidatas Z.Balčytis su verslininkais taip
pat aptarė projekto „Rail Baltica“  svarbą.

„Anksčiau visi sakė, kad šis projektas
niekada neatsipirks, kad nebus naudingas Lietuvai, tačiau dabartinė situacija
Ukrainoje tik įrodo, kad geležinkelio vėžės projektas – aukso vertės Lietuvai“,
— teigė jis.

Politikas sako, kad dar 2002 metais atlikta
japonų studija apie Klaipėdos uosto plėtrą parodė, kad mūsų šalis turėtų
daugiau investuoti į geležinkelio plėtrą regione: „Kiekvienais metais
investuojama po kelis milijonus litų į Klaipėdos uosto gilinimą, didieji laivai
negali pilnai įplaukti į mūsų uostą, uostas tampa nekonkurencingas, o krovinius
gabenti kažkuo reikia“.

Kovo mėnesį LVK atstovai susitikę su Seimo
nariais priminė, kad europinės geležinkelio vėžės projektui turi būti skirtas
didesnis dėmesys, kadangi Lietuva gali prarasti pozicijas šiame projekte, o
geležinkelio statybos kontraktai atiteks stambiesiems užsienio koncernams.

„Jeigu bus
centralizuotai Latvijoje vykdomi labai didelės apimties darbų pirkimai, nei
viena Lietuvos įmonė nepajėgtų juose dalyvauti, kadangi neatitiktų keliamų
kvalifikacijos reikalavimų. Lietuvos įmonėms tuomet tektų juodžiausi darbai už
mažiausias kainas, o didiesiems tarptautiniams koncernams – projekto valdymas
ir didžioji pelno dalis.  Tai duotų mažai naudos mūsų šalies ekonomikai“,
— tada kalbėjo LVK prezidentas V.Sutkus.

Verslininkai kandidatui į prezidentus išdėstė
savo poziciją dėl vis blogėjančios situacijos darbo rinkoje. INFOBALT atliktas
tyrimas rodo, kad per ateinančius kelerius metus Lietuvoje bus paruošiama tik
apie 20 proc. reikalingų IT specialistų.

Z.Balčytis sakė, kad informacinių
technologijų plėtra Lietuvoje turi būti plėtojama, tačiau čia aktyviau turėtų
įsitraukti ministerijos bei savivaldybės: „Už Lietuvos kompiuterizavimą turi
būti atsakingi visi. Kažkada startavome neblogai, daug investavome į
plačiajuosčio ryšio tinklą, todėl turi būti tęsiami darbai ir investicijos“.

Tačiau politikas pažymi, kad Lietuvai taip
pat svarbus žemės ūkis, gamybos skatinimas: „Vien tik iš IT sektoriaus Lietuva
nepragyvens, būtina ir toliau skatinti gamybą bei prekybą“.

Europarlamentaras pažėrė kritikos ir buvusiai
dešiniųjų valdžiai. Anot Z.Balčyčio, dabartinė Lietuvos ekonominė situacija
nėra gera: „Lietuvos skola šiuo metu siekia 47 mlrd. litų, mūsų šalis nepajėgia
jos išmokėti ir kiekvienais metais skolinasi papildomai po kelis milijardus
litų, kad būtų mokamos palūkanos“.