Praktiniai komentarai dėl euro įvedimo Lietuvoje

Praktiniai komentarai dėl euro įvedimo Lietuvoje

Advokatų kontora SORAINEN pateikia glaustus
praktinius komentarus dėl pagrindinių su euro įvedimu Lietuvoje susijusių
teisinių klausimų bei pamokų iš euro įvedimo Latvijoje ir Estijoje patirties.

Bendrieji euro įvedimo
principai

Bendrieji euro įvedimo
principai yra įtvirtinti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris
buvo priimtas 2014 m. balandžio 17 d. Šiuo metu taip pat yra rengiami kiti
nauji teisės aktai ir jų pakeitimai, kurie turėtų padėti sklandžiai pereiti
prie naujosios valiutos. Pastarieji apima Civilinio kodekso, Bankų įstatymo,
Mokėjimų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Darbo sutartys

Įvedus eurą, darbo sutartyse
nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos
perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento.
Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 2 100 LTL,
po euro įvedimo jis būtų 608,21 EUR (2 100 : 3,4528 = 608,202… =
608,21 EUR; čia ir toliau remiamasi prielaida, jog nustatytas perskaičiavimo
kursas bus lygus šiuo metu galiojančiam oficialiam lito-euro kursui, t.y.
3,4528 LTL = 1 EUR).

Keisti darbo sutarčių vien
tam, kad darbo užmokestį išreikšti eurais, nereikės. Visos iki šiol sudarytos
darbo sutartys liks galiojančios ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi
būti atliktas automatiškai.

Kita vertus, tai gali būti
gera proga peržiūrėti darbo sutartis ir, jeigu reikia, jas atnaujinti bei
papildyti, pvz., jeigu tam tikros sutarties nuostatos yra pasenusios arba
sutartis nepadengia tam tikrų kitų svarbių aspektų (tokių kaip
konfidencialumas, intelektinės nuosavybės teisės ir pan.).

Verslo sutartys

Pats euro įvedimas neturėtų
turėti jokios įtakos verslo sandorių galiojimui.

Visos litais sudarytos verslo
sutartys liks galioti jose numatytam terminui ir po euro įvedimo, tik jose
nurodytos sumos (pvz., kainos, likutiniai mokėjimai ir pan.) bus perskaičiuotos
į eurus pagal perskaičiavimo kursą. Todėl perėjimas prie euro savaime negali
tapti priežastimi pakeisti arba nutraukti verslo sutartį, nebent pakeitimų arba
nutraukimo galimybę, susietą su valiutos pasikeitimu, aiškiai numatytų pati
sutartis. Bendras sumų konvertavimo principas yra toks, kad sumos litais yra
padalijamos iš perskaičiavimo kurso ir gautasis rezultatas suapvalinamas iki
dviejų skaičių po kablelio.

Nežiūrint to, rekomenduotina,
kad visose naujai sudaromose bei šiuo metu galiojančiose ilgalaikėse verslo
sutartyse būtų pateikiamos nuorodos į sumas eurais bei įtraukiamos kitos
reikalingos nuostatos, kurios padėtų išvengti neapibrėžtumo dėl euro įvedimo.
Tai ypač aktualu sutartims, sudarytoms litais su ne euro zonai priklausančiose
valstybėse veikiančiais verslo partneriais.

Sąskaitos ir paskolos

Euro įvedimo dieną visos
bankų sąskaitose esančios lėšos bei paskolos litais bus automatiškai
perskaičiuotos į sumas eurais pagal nustatytą perskaičiavimo kursą. Šį
perskaičiavimą bankai bei kitos finansų įstaigos turi atlikti nemokamai, ir
sąskaitų turėtojams bei paskolų gavėjams negali būti taikomi jokie konvertavimo
ar panašūs mokesčiai.

Visos paskolos sutartyse ir
kituose teisiniuose dokumentuose esančios nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro
įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus kai šalys
susitaria kitaip. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR
indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam
po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki tokio
laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą bus
laikomos nuorodomis į EONIA indeksą.

Šalys gali laisvai susitarti
dėl įvairių nuostatų, susijusių su euro įvedimu, todėl rekomenduotina
kruopščiai peržiūrėti ir šiuo aspektu įvertinti jau sudarytas ir naujai
sudaromas paskolos sutartis.

Įstatinio kapitalo
pasikeitimai

Ūkio ministerija parengė
įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų paketą, tarp kurių yra Akcinių bendrovių
įstatymo pakeitimai ir Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių
įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais
bei įstatų keitimo įstatymo projektas (Įstatymas
dėl nominalios vertės). Atkreipiame dėmesį, jog kol kas šie
įstatymų ir jų pakeitimų projektai nėra priimti, todėl nėra galutiniai.

Pagal Akcinių bendrovių
įstatymo pakeitimų projektą, nuo 2015 m. visų naujai steigiamų bendrovių akcijų
nominali vertė turi būti išreikšta eurais. Savo ruožtu, šiuo metu veikiančių
uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir akcinių bendrovių (AB) akcijų nominalios
vertės galės būti keičiamos iš litų į eurus tik nuo 2015 m. sausio 1 d., kuomet
turėtų įsigalioti Įstatymas dėl nominalios vertės ir Akcinių bendrovių įstatymo
pakeitimai.

Nuo 2015 m. sausio 1 d.
naujai įsteigtų UAB nominali akcijų vertė turės būti išreiškiama sveikais
eurais (minimali vienos akcijos nominali vertė turės būti ne mažesnė kaip 1
EUR), o naujai įsteigtų AB – eurais ir dešimtimis centų (minimali nominali
vienos akcijos vertė turės būti ne mažesnė kaip 0,10 EUR). Tuo tarpu šiuo metu
veikiančių bendrovių (tiek AB, tiek UAB) įstatinis kapitalas bus išreiškiamas
eurais ir centais, suapvalinus jų vertę iki centų. Pavyzdžiui, akcija, kurios
nominali vertė yra 10 LTL, bus konvertuota į 2,90 EUR nominalios vertės akciją.

Siūlomi Akcinių bendrovių
įstatymo pakeitimai taip pat numato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio
sumažinimą. UAB įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2 500 EUR (šiuo
metu – 10 000 LTL, t.y. apie 2 896 EUR), o AB – 40 000 EUR (šiuo metu – 150 000
LTL, t.y. apie 43 443 EUR). Taigi po 2015 m. sausio 1 d. šiek tiek sumažės
bendrovių steigimo kaštai.

Šiuo metu veikiančioms UAB ir
AB bus nustatytas terminas įstatinio kapitalo nominalui pakeisti – iki 2017 m.
sausio 1 d.

Kai įstatai bus keičiami
išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalą, bus
taikoma supaprastinta procedūra:

  1. sprendimas
    pakeisti įstatus bus priimamas paprasta balsų dauguma visuotiniame
    akcininkų susirinkime;
  2. atitinkami
    dokumentai (pakeisti įstatai ir kt.) neprivalės būti tvirtinami notaro;
  3. registruojant
    pakeistus įstatus nebus taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos.

Aukščiau minimos išimtys
nebus taikomos, jeigu įstatuose bus daroma ir kitų pakeitimų.

Pamokos iš Latvijos ir
Estijos

SORAINEN klientai, kurie
veikia keliose Baltijos šalyse ir jau perėjo kronos arba lato konvertavimą į
eurą atitinkamai Estijoje (2011 m.) ar Latvijoje (2014 m.), nepatyrė jokių
reikšmingų nepatogumų. Vis tik nurodomi keletas aspektų, kurie reikalauja
išankstinio pasirengimo.

Pavyzdžiui, rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti IT bei apskaitos
sistemų suderinimui ir pertvarkymui. Didesni bankai, draudimo bendrovės,
prekybos įmonės ir kai kurios kitos stambios bendrovės Estijoje ir Latvijoje
buvo priverstos pasitelkti papildomus darbuotojus pereinamajam laikotarpiui.
Tokiais atvejais patartina atlikti papildomos darbo jėgos arba esamų darbuotojų
viršvalandinio darbo poreikio planavimą. Taip pat rekomenduojama iš anksto
peržiūrėti įmonės procedūras ir esminius dokumentus ir įvertinti, ar ir kokių
pakeitimų reikės dėl valiutų pasikeitimo.