Verslininkai nepritaria Lietuvos muitinės konsolidavimui: dėl naujojo Sąjungos muitinės kodekso pokyčiai šioje institucijoje ir taip neišvengiami

Verslininkai nepritaria Lietuvos muitinės konsolidavimui: dėl naujojo Sąjungos muitinės kodekso pokyčiai šioje institucijoje ir taip neišvengiami

Liepos mėnesį ūkio
ministras Evaldas Gustas visuomenei pristatė verslo priežiūros institucijų
konsolidavimo proceso eigą ir pateikė ūkio subjektų veiklos priežiūrą
atliekančių darbo grupių konsolidavimo siūlymus.

Verslo bendruomenė
palaikė Ūkio ministerijos iniciatyvą mažinti verslą kontroliuojančių įstaigų
skaičių bei prisidėjo prie šio proceso rengiant konkrečius pasiūlymus ir
pastebėjimus ministerijoms.

Finansų ministerijos
kuruojama darbo grupė rengė valstybės pajamų surinkimo ūkio subjektų
konsolidavimo planą. Ministerijos siūlomoje vizijoje numatyta sukurti bendrą
valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros instituciją – Valstybės
mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros tarnybą. Institucija būtų kuriama
apjungiant Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinės departamentą, perduodant
šiai institucijai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijas
(įmokų mokėjimo, deklaravimo, išieškojimo, įmokų  mokėtojų patikrinimo) ir
atskiras Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijas (mokesčių vengimo
prevencijos ir finansinių valstybės interesų gynimo srityje). 

Rugsėjo 11 d.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK), atsižvelgiant į suinteresuotų narių  pasiūlymus, inicijavo susitikimą, kuriame
verslininkai susitiko su Vyriausybės, Ūkio, Užsienio reikalų  ministerijų, pagal jų kompetenciją
vadovaujamų konsolidacijos darbo grupių/komisijų, Muitinės departamento
atstovais bei diskutavo apie rengiamą šios institucijos pertvarką vykdanti
konsolidacijos procesą bei lygiagrečiai vyksiantį Sąjungos naujojo muitinės
kodekso diegimą Lietuvoje.

Vyriausybės
ekonomikos skyriaus vedėjas Saulius Gaigalas susitikime su verslininkais sakė,
kad jau dabar pritarta daugiau kaip 90 – čiai priemonių, kurios mažina administracinę
naštą verslui, o iki rugsėjo pradžios visos ministerijos turėjo pateikti siūlymus
dėl savo kuruojamų įstaigų konsolidavimo. S.Gaigalas priminė, kad iš viso veikė
11 komisijų, kurios rengė įvairius pasiūlymus Vyriausybei dėl konsolidacijos proceso
įgyvendinimo.

Verslininkams buvo
nesuprantama, kodėl finansų ministerijos vadovas atsisakė deleguoti atstovus į
LVK organizuotą susitikimą. Ministro teigimu, kol nėra apsvarstyti ir
patvirtinti konsolidavimo projektai Strateginiame komitete ir Vyriausybėje –
kalbėti per anksti. Finansų ministro teigimu, dar vis nėra paruošta Valstybės
mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros tarnybos steigimo modelio naudos ir
kaštų analizė.

Surinkti duomenys
rodo, kad Lietuvos muitinės biudžeto pajamų surinkimas laipsniškai mažėja nuo
Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. ir prisijungus prie Muitų sąjungos (tik 25 proc.
surinktų muito mokesčių lieka administravimo išlaidoms). 2011 metais muitinė
surinko 2 mlrd. 253 milijonus litų muitų bei 1 mlrd. 963 milijonus litų PVM,
tuo tarpu 2013 metais dėl PVM administravimo tvarkos pasikeitimų nuo 2013 m.
kovo 31 d., kuomet apie 85 proc. Lietuvos muitinės apskaičiuoto importo PVM
perduota administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, muitų surinkta už 890
mln. litų, o PVM – už 570 milijonus litų.

Prognozuojama, kad ir
ateityje muitinės fiskalinis vaidmuo tik mažės, todėl verslininkai abejoja, ar
Muitinės departamentas ir ateityje išliks vienu iš pagrindinių mokesčių
surinkėjų.

Lietuvos verslo
konfederacijai priklausančios asociacijos – Lietuvos prekybos, pramonės ir
amatų rūmų asociacija (LPPARA), LINAVA ir LINEKA tvirtai palaiko ir pritaria
Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvoms ir planuojamoms priemonės mažinti
administracinę naštą verslui, tačiau mano, kad Muitinės departamentas šiuo metu
negali būti taip restruktūrizuojamas ir prijungiamas prie naujai kuriamos
institucijos.

LPPARA generalinis
direktorius Rimantas Šidlauskas susitikime sakė, kad mūsų šalyje valstybinės
institucijos naudoja skirtingas ir bendrai negebančias dirbti informacines
sistemas: „Suprantame, kad valstybė turi problemų su mokesčių surinkimu, tačiau
pagalvokime, gal tai galime išspręsti kažkaip kitaip nei tik apjungiant
institucijas. Reikia optimizuoti procesus, mūsų šalyje skirtingos valstybinės
įstaigos naudoja skirtingas informacines sistemas, kurios nedirba kartu, o tai
apsunkina tiek verslo, tiek ir valdžios institucijų darbą, kainuoja papildomus
pinigus mums visiems“.

R.Šidlauskas teigė,
kad reikia atsargiai vertinti reformas bei jų kainą: „Visi suprantame, kad
reformos, kaip ir statybos, kainuoja daugiau nei yra numatyta, pagalvokime, ar
tikrai mums to reikia?“

LINEKA
viceprezidentas Artūras Bertašius sakė, kad bet koks Muitinės departamento
prijungimas prie kitos institucijos neišspręs esminių problemų: „Šiandien
kalbame apie verslo administracinės naštos mažinimą, tačiau tai, kad pasikeis
tiesioginiai muitinės vadovai, ar jų pavaldumas – problemos automatiškai nebus
išspręstos. Muitinės procedūros liks tokios pat. Pavaldumo reforma nieko
nepakeis“.

Muitinės
konsultacinio komiteto narys, UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas
Daukantas  po šiomis dienomis vykusių susitikimų
su Danijos ir Švedijos kolegomis sakė, sunku įsivaizduoti Muitinės departamento
jungimą su kažkuo, kai Lietuvos laukia svarbūs iššūkiai jau 2015 metais
diegiant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą

 „Privataus verslo atstovų laukia didelis
darbas, kuris pareikalaus ir reikšmingų finansinių investicijų į naujos
programinės įrangos diegimą, specialistų apmokymą, kadangi jie turės gebėti
vienu metu dirbti su senąja ir naująja sistema diegiant naująjį ES muitinės
kodeksą“, – sakė E.Daukantas. Jo teigimu, nacionalinės muitinės laukia
didžiuliai iššūkiai padėti verslui tuo metu išlikti konkurencingam, nes šalis,
nepasinaudojusi naujojo Sąjungos muitinės kodekso teikiamomis galimybėmis
rizikuoja likti tarp atsilikėlių.

Prelegentas
įsitikinęs, kad jeigu Finansų ministerija dar vis nėra atlikusi ir pateikusi
konsolidavimo projekto įgyvendinimo naudos ir kaštų analizės, vykdant tokio
pobūdžio reformas Lietuvos muitinė gali neteikti dalies aukšto profesionalumo
darbuotojų bei kyla klausimas, ar reforma duos naudos finansine prasme.

„Lietuva ir jos
muitinė yra išorinės ES sienos dalis. Pačios institucijos darbas susijęs su
žymiai didesne rizika ir specifika. Muitinės departamento prijungimas prie
institucijos gali sumažinti darbuotojų kompetencijos bei vadovavimo lygį. Dėl
prasto Lietuvos muitinės darbo pasekmes pajustų ne tik Lietuva, bet ir visa
Europos Sąjunga“, – sakė LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Muitinės departamento
generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio teigimu, Lietuvos
muitinė yra nuolat besikeičianti institucija, optimizavusi savo veiklos
procesus, nuo Lietuvos narystės ES ji yra sumažinusi 1000 savo darbuotojų. Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba 2360
darbuotojų (2004 metais darbuotojų skaičius siekė 3369). J. Miškinis pabrėžė,
kad įgyvendinant naująjį Sąjungos muitinės kodeksą institucijai reikės parengti
apie 600 naujų teisės aktų, ir šiuo laikotarpiu ypač svarbu pertvarkyti
muitinės priežiūros procesą taip, kad būtų sudarytos galimybės padidinti sąžiningo
verslo konkurencingumą.

 „Muitinės departamentas turi tarptautinių
įsipareigojimų pagal Pasaulio Muitinės (WCO) veiklą. Kaip bus su šiais
projektais, veikla tarptautinėse organizacijose? Statistika labai paprasta, per
paskutinius dešimt metų Europos Sąjunga šioje organizacijoje prarado visas
pozicijas, nors ten yra priimami svarbūs sprendimai, kurie Lietuvai yra labai
svarbūs“, – kalbėjo LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.

LINAVA prezidentas
Algimantas Kondrusevičius teigė, kad planuojamas naujas darinys negalėtų
priimti greitų sprendimų: „Mes, kaip asociacija, nematome pliusų, jeigu
Muitinės departamentas bus sujungtas su kita institucija. Mūsų verslas –
dinamiškas, todėl nauja grandiozinė struktūra negalėtų veikti taip lanksčiai,
stipriai pailgėtų sprendimų priėmimas. Žinoma, ne viskuo esame ir dabar
patenkinti, tačiau tai labiau susiję su procedūriniais klausimais“.

LVK konsultacinio
pasitarimo dalyviai sutarė pasitarimo apibendrintą medžiagą pateikti raštu
suinteresuotų valstybinių institucijų  vadovams.