Žemės ūkio ministerija finansuos verslų atsiradimą regionuose

Žemės ūkio ministerija finansuos verslų atsiradimą regionuose

Žemės ūkio ministrė
Virginija Baltraitienė susitikusi su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
atstovais sakė, kad pirmieji ES paramos šaukimai 2014-2020 metų laikotarpiui
gali būti skelbiami dar šiais metais.

Anot ministrės, šiuo
metu Žemės ūkio ministerija rengia galutinę paramos programą, kurią turi
patvirtinti Europos Komisija.

„Europos Komisija
turi 6 mėnesių terminą, per kurį privalo patvirtinti paramos programą, šiuo
metu į ministeriją yra atvykę atstovai iš Briuselio, kurie mus konsultuoja  rengiant šį dokumentą. Mūsų žiniomis šiais
metais nei latviai, nei estai neketina organizuoti konkursų, Lenkija paskelbs
kelis šaukims smuliems ūkiams“, – sakė V.Baltraitienė.

LVK prezidentas
Valdas Sutkus teigė, kad 2014-2020 metų paramą svarbu tinkamai išnaudoti skatinant
kurti ir plėtoti verslus regionuose.

„Mums svarbu, kad
verslas būtų plėtojamas ne tik didmiesčiuose, bet ir Lietuvos regionuose.
Šiandien retas jaunas žmogus važiuoja gyventi į kaimą, ar ten pradeda verslą.
Valdžia turi visus svertus sudaryti tinkamas sąlygas įsikurti bei kaimo vietose
steigti įmones, kurios gamintų aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio
produkciją“, – kalbėjo V.Sutkus.

Verslininkai pabrėžė,
kad 2007-2013 metų ES paramos taisyklėse buvo numatytos normos, kurios buvo
sunkiai įgyvendinamos steigiantiems naujus verslus.

„Puikiai prisimenu pavyzdį,
kai vienoje priemonėje buvo nurodyta, kad norint kurti verslą regione ir gauti
paramą būtina įdarbinti ne mažiau kaip 9 žmones. Visgi reikia suprasti, kad
tokie reikalavimai yra nerealūs, kaime veikianti įmonė niekada negalės
išlaikyti tiek darbuotuojų“, – sakė LVK generalinio direktoriaus pavaduotojas
Kęstutis Jankauskas.

Žemės ūkio ministrė patikino, kad jau artimiausiu metu bus
pradėta kurti Kaimo plėtros strategija prie kurios rengimo turi dirbti visos
ministerijos, kadangi tai apima ne tik žemės ūkį, bet visas sritis: „Šiuo metu
Žemės ūkio ministerija tikslingai finansuoja 112 tam tikrų studijų krepšelių
siekiant parengti daugiau žemės ūkiui reikalingų specialistų,  tačiau ar tie studentai sugrįš dirbti į
kaimą, jeigu nebus sudarytos tinkamos sąlygos jiems ten dirbti?“

Ministrė sakė mananti, kad nedera versti jaunus žmones per
prievartą dirbti regionuose, jeigu jie baigia ministerijos finansuotas
studijas, anot V.Baltraitienės, buvusio sveikatos apsaugos ministro bandyta
įvesti praktika būdų žalinga.

„Tai nieko gero neduos, jei tie jauni žmonės
pabus 2 – 3 metus ir vėliau išvažiuos į didžiusoius miestus ar užsienį. Mes
turime sukurti tokias sąlygas, kad jaunimas liktų gyventi kaime. Taip pat labai
svarbu neišskirti žemės ir ne žemės ūkio specialistų. Visiems kaime
gyvenantiems sąlygos turi būti vienodai patrauklios“, – kalbėjo žemės ūkio
ministrė V. Baltraitienė.

Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė teigė,
kad pagal dabar planuojamas paramos taisykles numatoma, kad smulkiam
besikuriančiam verslui bus skiriama iki 70 tūkst. eurų parama.

Susitikimo metu buvo
paliestas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo įstatymas, kuris įsigaliojo
nuo 2014 metų gegužės 1 dienos.

V.Baltraitienės
teigimu, dideles diskusijas visuomenės ir verslininkų tarpe sukėlęs įstatymas
nėra tobulas bei jau yra rengiamos pataisos, kurios pateiktos svarstyti Vyriausybei:
Mūsų pozicija tokia, jog šio
įstatymo reikalavimai yra labai griežti, jų griežtinti nebegalime, galime tik
švelninti“.

Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus
Audriaus Petkevičiaus teigimu, nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios, vidutiniškai
per mėnesį sulaukiama apie 2000 prašymų leisti parduoti žemės ūkio paskirties
žemę. A.Petkevičius teigimu, po priimto įstatymo, žemės ūkio paskirties žemės
pardavimų skaičius nežymiai sumažėjo.

Naujų rinkų ieško ir toliau                    

LVK Ekonominės diplomatijos taryboje atstovaujantis
generalinis direktorius Algimantas Akstinas klausė ministrės, kokia yra
situacija ieškant naujų rinkų lietuviškos produkcijos eksportui.

Anot ministrės, pieno produktus Lietuva gali gabenti į 100
šalių, tačiau kadangi produktai greit genda, eksporto galimybės tampa labai
ribotos. Tačiau V.Baltraitienė patikino, kad jau artimiausiomis dienomis bus
pasiektas susitarimas su Japonija dėl galimybės eskportuoti maisto produktus į
šią šalį.

Rugsėjo 5 d. ministrė pranešė, kad iš Europos Komisijos
Lietuva prašys 46 mln. eurų kompensuoti nuostolius dėl įvestų Rusijos sankcijų
Lietuvos gamintojams.

LVK atstovai ragino ministrę skirti didesnį dėmesį lietuviškų
maisto produktų reklamai. Mykolas Katkus (LVK komisijos „Verslas, valdžia ir
visuomenė“ pirmininkas) pateikė pavyzdį, kai JAV buvo vykdoma pieno
populiarinimo akciją, kuri paskatino pieno pardavimus daugiau kaip 11 proc.

Rugsėjo 25 d. Lietuvos verslo konfederacijos atstovai
susitiks ir su naująja sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte.