Investicijoms į aukštąsias technologijas – šimtai milijonų

Investicijoms į aukštąsias technologijas – šimtai milijonų

2013 metais aukštųjų technologijų įmonės investicijoms
skyrė 139 milijonus litų, tokią informaciją skelbia bendra „Creditinfo“ ir
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta analizė.

Siekiant padidinti
mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės (MTEPI) veiklos
aktyvumą privačiame sektoriuje, Ūkio ministerija 2007–2013 metų laikotarpiu  paskirstė 698,11 milijonus litų. Investicijų
į MTEPI rezultatas matomas tik ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jau dabar galima
džiaugtis pasiekimais.

„Pastaraisiais metais
vis dažniau išgirstame apie ilgalaikių investicijų rezultatus – atsidaro nauji,
modernūs mokslinių tyrimų ir technologijų centrai, verslo inkubatoriai, girdime
apie inovatyvių įmonių veiklos tarptautinį pripažinimą. Turime geras sąlygas ir
toliau sėkmingai plėtoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo sritį. 2014–2020 m.
ES struktūrinės paramos periodu tikimės šį procesą dar labiau paspartinti ir suplanavome
priemones, pritaikytas verslo poreikiams: prototipų kūrimui, demonstravimui,
bandomajai gamybai, išradimų patentavimui ir kt. Siekėme, kad parama apimtų visą
inovacijų ciklą ir dėmesys būtų skiriamas kiekvienam etapui – nuo naujo
produkto idėjos susiformavimo iki jo įdiegimo į rinką“,  – kalbėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.

LVK prezidento Valdo
Sutkaus teigimu, investicijos į technologijų plėtrą yra būtinos, jeigu Lietuva
nori kelti savo konkurencingumą.

„Mūsų šalies IT bei
aukštųjų technologijų bendrovės sėkmingai plečia veiklą užsienyje, todėl jeigu
norime dar toliau eksportuoti šias paslaugas – būtinos investicijos. Čia labai
svarbus ir valdžios indėlis, kad bendrovės galėtų prisivilioti bei užtikrinti
geras sąlygas mūsų šalies mokslininkams likti dirbti Lietuvoje“, – žurnalistams
sakė V. Sutkus.

„Manau, kad dabar
labai svarbu atsigręžti ir į tradicinę pramonę, nes inovacijos kuriamos ne tik
aukštųjų technologijų srityse. Kad pramonė kurtų didesnės pridėtinės vertės
produktus, jai reikia pereiti prie pažangesnių technologijų. Apie tai šiais
metais gruodžio 9 d. diskutuosime tarptautinėje inovacijų konferencijoje,
kurios tema „Ekonomikos transformacija: žingsnis į ateitį“, – sakė ūkio
ministras E. Gustas.

Pelningai veikia
daugiau kaip pusė įmonių

Atlikto tyrimo duomenimis,
2013 metais pelningai veikė 54 proc. Įmonių, 2012 metais – 58 proc., o 2011
metais – 59 proc. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, pelningumas susijęs su
investicijomis.

„Aukštųjų
technologijų įmonės, lyginant su kitais sektoriais, patiria dideles sąnaudas,
skirdamos lėšų moksliniams tyrimams. Šios sąnaudos trumpuoju laikotarpiu gali
prisidėti ir prie įmonės nuostolingos veiklos. Tačiau ilguoju laikotarpiu,
jeigu lėšos yra nukreiptos į inovacijų kūrimą, šios investicijos atsipirks,
prisidėdamos prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, šalies ekonominės gerovės
bei jos reprezentavimo tarptautiniu lygiu“, – sako Andrius Bogdanovičius,
„Creditinfo“ generalinis direktorius.

„Creditinfo“ ir ,,Registrų centro“ duomenimis, penkių didžiausių aukštųjų technologijų
bendrovių bendros pajamos 2013 metais sudarė 769 milijonus litų. 2013 metais
daugiausia pajamų gavo UAB „
Thermo Fisher Scientific Baltics“
– 287 milijonus litų, UAB ,,Intersurgical“ – 244 milijonus litų, UAB „Teltonika“
– 92 milijonus litų, AB „Biofuture“ – 81 milijoną litų, UAB „Šviesos
konversija“ uždirbo 65 milijonus litų.

Augo darbuotojų skaičius

Nuo 2011 metų pradžios iki 2014 metų vidurio aukštųjų technologijų įmonėse
darbuotojų skaičius padidėjo dešimčia procentų. 2011 metais šiame sektoriuje
dirbo 7749 darbuotojai, šiuo metu dirba 8501 darbuotojas. Per praėjusius metus
trisdešimtyje bendrovių darbuotojų skaičius augo.

V. Sutkus, komentuodamas darbuotojų skaičiaus didėjimą, atkreipė dėmesį,
kad mūsų šalyje dar vis nėra rasta formulė, kaip paruošti daugiau aukštųjų
technologijų specialistų.

„Lietuvoje trūksta įvairių sričių specialistų. Ir trūksta jau ne šimtais,
bet tūkstančiais. Kaip pavyzdį galiu pateikti IT sektorių – šiuo metu ten
trūksta apie 20 000 darbuotojų. Aukštųjų technologijų srityje skaičiai
mažesni, tačiau nėra vieningos sistemos – verslas dar vis neranda ryšio su
mokslo įstaigomis, kurios turėtų tokius specialistus ruošti. Tikiuosi, kad jau
netolimoje ateityje universitetai daug labiau įsiklausys į verslo poreikius bei
ruoš specialistus, kurių labiausiai reikia darbo rinkai“, – kalbėjo LVK
prezidentas.