Naftos kainai ritantis žemyn, rublio kursas dolerio
atžvilgiu ritasi žemyn. Per paskutinius metus Rublio kursas yra nukritęs
praktiškai per pusę – prieš metus už vieną dolerį buvo galima gauti 32,88
Rusijos rublių, o šių metų sausio 7 dieną 10 val. Lietuvos laiku už
vieną dolerį teks pakloti 63,73 rublių.
Įdomus skaičius yra tame, kad nuo šv. Kalėdų rublis
prarado daugiau nei 20 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu ir bando šturmuoti
aukštumas, kurios buvo pasiektos 2014 metų gruodžio 16 dieną, kai valiutų
rinkoje buvo kilusi panika dėl rublio tvarumo. Skirtumas yra tas, kad kai buvo
kilusi panika dėl rublio ir jo kursas momentiškai buvo pasiekęs net 80 rublių
už dolerį, nafta kainavo kiek daugiau nei 61 dolerį už barelį, o dabar BRENT
rūšies nafta tekainuoja 50 arba 18 proc. mažiau nei minėtą gruodžio 16 dieną.
Per slenkančius metus nafta kaip ir rublis taip pat prarado pusę savo kainos,
tad priklausomybė tarp rublio ir naftos kainų pokyčių yra akivaizdi. Klausimas
yra tame, ar rublis vėl pakartos savo žemumas dolerio atžvilgiu, kurias pasiekė
praėjusių metų pabaigoje?
JAV kalbant apie naujas sankcijas Rusijai ir naftos kainai
dramatiškai leidžiantis žemyn, panašu, kad tos žemumos gali būti greitai
pasiektos, nes iki jų beliko 5 rubliai arba kiek daugiau nei 7 proc., nes
gruodžio 16 dieną rublio kursas buvo stabilizavosi ties 68,4 rublių už dolerį.
Esminis skirtumas yra tas, kad jei bus pasiektos naujos
žemumos, tai situacija Rusijoje bus ženkliai blogesnė nei buvo
gruodžio mėnesį. Kai kilo panika valiutų rinkoje, Rusijos centrinis bankas iššovė
šovinį ir pakėlė palūkanų normą nuo 10,5 proc. iki 17 proc. taip siekdamas
stabilizuoti valiutos kursą. Laikinai tai pavyko, tačiau pinganti nafta viską
apvertė aukštyn kojom. Sekančio šūvio centrinis bankas greičiausiai nedarys
(bent jau greitu laiku), nes palūkanas gali kelti link 25 proc. kartelės. Toks
žingsnis pražudytų vidaus rinką, nes palūkanų šuolis (pailiustruojant) nuo 10
iki 17 proc. realiai padvigubino ar net didesniu žingsniu gyventojų įmokas už
nekilnojamo turto paskolas. Tai jie pradės jausti jau šį mėnesį, kai ateis
banko prašymai padaryti mokėjimus.
Iš kitos pusės, jei vis tik situacija blogės dramatiškai,
bankas greičiausiai imsis kapitalo judėjimo apribojimų – neleis keisti valiutos
gyventojams, įmones vers pirkti ir laikyti rublius, o jei tai nepasiteisins,
tada galima jau sulaukti drastiškų viražų palūkanų norma. Verta prisiminti, kad
per praėjusią Rusijos krizę palūkanos buvo pasiekusios ir daugiau nei 50 proc.
atžymą.
Tokie žingsniai įvarytų gyventojus ir įmones į
nepavydėtiną situaciją, nes nuo praeitos krizės Rusijos gyventojų noras
skolintis buvo išaugęs ir paskolų šiuo metu yra ženklai daugiau. Tad galima
konstatuoti, kad Rusijoje valiutinė „žiemos pasiutpulkė“ tik prasideda. Pora
centrinio banko šovinių jau iššauta – pakeltos palūkanos, sudeginta apie 100
mlrd. JAV dolerio atsargų (liko apie 420 mlrd.) palaikant kursą, o rezultato
nėra. Belieka laukti antros trilerio serijos „Rublis juda link prarajos 2“.
