J. Oleko ir verslo atstovų susitikime – siūlymas grąžinti šauktinių kariuomenę

J. Oleko ir verslo atstovų susitikime – siūlymas grąžinti šauktinių kariuomenę

Lietuvos
verslo konfederacijai (LVK) domintis Lietuvos saugumu ir sienų apsauga,
trečiadienį vyko verslo atstovų susitikimas
su Krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Susitikimo dalyviai su ministru
kalbėjosi ne tik apie verslo galimybes prisidėti prie kariuomenės stiprinimo,
krašto apsaugai reikalingos ginkluotės ir ekipuotės gamybos poreikius, bet ir aptarė
privalomosios karinės tarnybos grąžinimo klausimą.

„Dar prieš įvykius Ukrainoje vyravo nuomonė, kad Lietuvai
užtenka tik ekspedicinių pajėgų – apie 3000 karių, kuriuos mes siųstume į įvairias
misijas. Įvykiai Kryme parodė, kad taip vadinamiems „žaliesiems žmogeliukams“ reikalinga
rimta atsvara. Šie „žmogeliukai“ – tai kariai, kurie visiškai netrukdomi įėjo
ir užėmė strateginius objektus. Jeigu būtų buvusi tinkama ginkluota apsauga, galbūt
agresoriaus planas ir nebūtų sėkmingas“, – kalbėdamas apie Ukrainos pamokas ir Lietuvos
prevencinį pasirengimą, susirūpinimą išreiškė Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus.

Aptarė
šauktinių karių poreikį

Pasak LVK prezidento, dabar yra pats laikas kelti
patriotinę dvasią ir galbūt net grąžinti šauktinių kariuomenę. „Žinoma, tai
turėtų būti kitoks modelis, negu buvo, tačiau įvedus bent metų ar pusmečio
privalomąją tarnybą, kiekvienas jaunas pilietis gautų bazinį karinį
išsilavinimą bei pagrindines žinias, svarbias iškilus realiai grėsmei“, –
svarstė V. Sutkus, pasitelkdamas Šveicarijos ir Izraelio pavyzdžius.

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko nuomone,
profesionalūs kariai yra labiau motyvuoti ir geriau pasirengę kariniams
veiksmams, tačiau ministerija yra numačiusi aktyviai remti visuomenei skirtų
informacinių stovyklų, Šaulių sąjungos veiklą, siekia populiarinti kario
profesiją ir tam yra numačiusi skirti apie 300 000 eurų per metus.

Ministras patikino, kad kilus pavojui nepasikartos
1940-ųjų metų istorija, kuomet Lietuvos kariuomenė sudėjo ginklus be mūšio. „Esu
įsitikinęs, kad mūsų kariai tokiu atvejų kariautų net ir be įsakymo. Turime
pakankamą žmonių kiekį, kurie mokėsi labai moderniai gintis ir neprisileisti
priešo“, – teigė J. Olekas.

Svarbios
technologijos ir jų tiekėjai

„Šiuo metu mums yra itin svarbios technologijos, kurias
turime įsigyti“, – pabrėžė ministras, todėl Krašto apsaugos ministerija siekia
glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, taip pat
plėtoja nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, tyrimų ir
technologijų srityse.

Šiemet planuojama padidinti ir tarnaujančių karių
skaičių, taigi jiems reikės daugiau uniformų, daugiau maisto, šovinių,
ginkluotės ir ekipuotės. Krašto apsaugos ministerija jau turi parengusi planus
kariuomenės įrangai įsigyti iki 2020 metų. Taip pat bus
skelbiami konkursai ir naujoms patalpoms statyti ar modernizuoti.

Pirktų lietuvišką ginkluotę                 

Kalbant apie strateginius planus vystyti Lietuvos krašto
gynybos pramonę, ministras kvietė verslo atstovus bendradarbiauti teikiant
kariuomenei reikalingą produkciją. Pasak ministro, prioritetas būtų skiriamas
Lietuvos tiekėjams, tačiau būtina, kad Lietuvos verslas galėtų pasiūlyti
modernius ir kokybiškus gaminius.

„Dalies ginkluotės Lietuva negamina ir negamins, bet
Lietuvos verslas turi galimybę tiekti platų spektrą ne tokios stambios,
modernios produkcijos, pavyzdžiui, įvairius akinius, naktinio matymo prietaisus
ir kt. Mes turime bendrauti, kad verslas žinotų mūsų poreikius, o mes – jų produktus
ir galimybes. Pavyzdžiui, kariuomenei reikia gerų apsauginių liemenių. Jeigu
kas nors gali jas pasiūlyti, mes padėsime atlikti gaminių karinę ekspertizę,
reikalingus tyrimus poligonuose ar šaudyklose“, – sakė J. Olekas.

Saugumo
užtikrinimą lems ir skiriamas biudžetas

Susitikime su verslo atstovais, J. Olekas taip pat palygino
Lietuvos, sąjungininkų ir galimų agresorių pagrindinius skaičius, lemiančius
karinį pajėgumą.

„Dešimt paskutinių metų mes vis mažinome krašto apsaugai
skiriamą biudžetą, tačiau Rusija per visus dešimt metų jį tolygiai didino.
Situacija turi pasikeisti ir 2020-ais metais Lietuvos karinis biudžetas turėtų
pasiekti 2 proc. BVP arba apie 1 milijardą eurų“, – sakė J. Olekas. Iki 50
proc. šio biudžeto turėtų būti skiriama karių išlaikymui, o 20 proc. – karinės
technikos modernizavimui.

Pasak ministro, dabar Rusijos oficialus karinis biudžetas
siekia 90 milijardų dolerių, tačiau Lietuvos – 600 milijonų dolerių. Karių
turime apie 12 tūkst., palyginimui, Rusija turi milijoną, Jungtinės valstijos –
20 milijonų, o NATO – per 3 milijonus karių.