LVK lankėsi švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus

LVK lankėsi švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus

2015 m. kovo 19 d. vykusiame Lietuvos verslo konfederacijos
(LVK) prezidiumo posėdyje viešėjęs ŠMM viceministras R. Vaitkus su
verslininkais diskutavo aukštųjų mokyklų finansavimo, jų programų akreditavimo,
profesinio mokymo ir mokslo bei studijų įstatymo klausimais

LVK prezidentas Valdas Sutkus, kalbėdamas apie aukštųjų
mokyklų finansavimo problemas, pabrėžė, kad verslui labai aktualus ne tik
valstybinių, bet ir privačių universitetų bei kolegijų finansavimo klausimas. „Pagal
šiuo metu galiojančius teisės aktus, nevalstybinės aukštosios mokyklos turi
atitikti tuos pačius kokybės reikalavimus, yra vertinamos pagal tuos pačius kriterijus
ir tų pačių institucijų kaip ir valstybinės mokyklos. Privačios mokyklos rengia
specialistus tai pačiai darbo rinkai, net pagal valstybinėse mokyklose
nevykdomas unikalias studijų programas, tačiau yra diskriminuojamos finansiniu
požiūriu – negauna studijų krepšelių“, – sakė V. Sutkus.

R. Vaitkus teigė, kad tokią finansavimo tvarką
nevalstybinėms aukštosioms mokykloms dar 2011 metais nustatė Lietuvos Respublikos
Konstitucinis teismas. Pagal šią tvarką, finansuoti galima mokymą tik tokių
specialistų, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos. Tokios specialybės
pavyzdys yra ortopedija, kurios mokoma tik privačioje mokykloje. Nevalstybinės
aukštosios mokyklos turi atrasti savo nišą, užtikrinti išskirtinę studijų
kokybę ir stengtis akredituoti savo studijų programas. Tik taip jos išliks
konkurencingos ir galės gauti finansavimą.

„Mes esame orientuoti į kokybę ir gabius studentus, todėl
privalome reguliuoti studentų skaičių. Tikimės, sureguliuoti studentų srautus,
tiek į valstybines, tiek ir į nevalstybines mokyklas per sutartis. Tada atsiras
galimybė veikti ir privačioms mokykloms, ir gauti finansavimą unikalioms
programoms“, – sakė viceministras.

Lietuvoje auga ir profesinio mokslo svarba. Anot R. Vaitkaus,
šis sektorius išaugo dvigubai aukštųjų mokyklų sąskaita. Investicijos į
profesinio mokymo sektorių buvo milžiniškos – iš Europos Sąjungos fondų skirti
500 mln. litų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais net 1500 aukštąjį mokslą baigusių
žmonių įstojo mokytis į profesines mokyklas. Tai rodo, kad šis sektorius, nors
ir buvo pamirštas, yra labai svarbus.

Daugiausiai Lietuvoje uždirba VGTU universitetą baigę transporto
inžinerijos, logistikos, IT, geodezijos ir kitų gerai apmokamų sričių studentai.
Pasak viceministro, Vilniaus universiteto absolventai šiuo aspektu taip pat
stiprūs, tačiau bendrą statistiką smukdo socialiniai ir humanitariniai mokslai.