Komercinis arbitražas – alternatyva ilgiems ir viešiems teismų procesams

Komercinis arbitražas – alternatyva ilgiems ir viešiems teismų procesams

Lietuvos
verslas vis dažniau užmezga santykius su tolimųjų šalių rinkomis – Artimaisiais
rytais, Afrika, Azijos šalimis. Kas atsitinka, kai verslas klostosi ne taip,
kaip norėtųsi, ir su partneriais kyla ginčai? Kaip tokiu atveju teisiškai
išspręsti bylą? Ginčo sprendimas nacionaliniuose teismuose, pasak teisininkų –
brangus ir daug laiko užimantis malonumas, o išeitis – visuotinai pripažintas komercinių
ginčų sprendimo būdas – arbitražas.

Ši alternatyva šalims leidžia eliminuoti
kiekvienos valstybės teisinės sistemos ir nacionalinių ypatumų įtaką, taip pat susitarti
dėl nagrinėjamo ginčo vietos, kalbos ir pačių arbitrų.

Išvengiama
nacionalinių teismų

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Arbitražo ir
mediacijos komisijos pirmininkės Vilijos Vaitkutės Pavan, jeigu Lietuvos
verslas turi santykių su užsienio verslu ir iš to kyla ginčų dėl
neatsiskaitymų, blogos kokybės ar vėlavimų –  arbitražas yra geresnė alternatyva nei
teismas. „Kur bylinėtis, jeigu ginčas kilo su Ispanijos įmone? Jeigu kreipsitės
į Lietuvos teismą, tai kitą šalį vargu ar prisišauksite į Lietuvos teismą, ir
netgi jei prisišauksite, tai bus labai ilgas ir brangus kelias, kol šį teismo
sprendimą bandysite pripažinti kitoje šalyje.

Arbitražas šiuo atveju yra žymiai patogesnis, nes ginčas
nagrinėjamas tik vienoje instancijoje, tuo tarpu Lietuvos teismuose byla gali
būti nagrinėjama ir trijose instancijose. Arbitražas bylą išnagrinėja vieną
kartą ir  priima sprendimą, kuris yra
pripažįstamas apie 155 šalių pagal Niujorko konvenciją. Jeigu arbitražo sprendimas
priimamas vienoje iš šių šalių, jis yra lengvai pripažįstamas ir vykdomas
kitoje šalyje – pripažinimo procedūra yra, bet ji gana formali. Tai yra
greitesnis ir patogesnis būdas, išvengiant nacionalinių teismų“, – teigė V.
Pavan.

Pasak advokatės, pagal pateiktą pavyzdį galima būtų
kreiptis ir į Ispanijos teismą. Kyla klausimas, kokių priemonių ir kaštų reiktų
efektyviam procesui užsienio teisme? Mažų mažiausiai reikėtų ieškoti ispano
advokato ir pasinaudoti vertėjo paslaugomis bei turėti parengtus visus
dokumentus ispanų kalba. Kai tuo tarpu  arbitraže galima sutarti dėl abejoms šalims
priimtinos ir suprantamos kalbos, pavyzdžiui, anglų arba rusų.

Viena iš sąlygų, leidžiančių ginčą nagrinėti arbitraže, yra
išankstinis arbitražinis susitarimas (galima susitarti ir kilus ginčui, bet tai
reti atvejai). Arbitraže šį ginčą galima nagrinėti tik tuo atveju, jeigu abi
šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą arba pačioje sutartyje, arba atskiru
dokumentu. Nesant tokio susitarimo, ginčas nagrinėjamas nacionaliniuose
teismuose. Nors yra išimčių, kurie ginčai negali būti nagrinėjami arbitražu,
šios išimtys tikrai nesiejamos su privačiais komerciniais santykiais.

Bylą
nagrinėja pasirinkti arbitrai – konkrečios srities specialistai

Kaip dar vieną svarbų arbitražo privalumą V. Pavan įvardija
galimybę šalims pasirinkti arbitrus. „Kreipiantis į teismą, teisėjo
nepasirinksi, o arbitrą šalys pasirinkti gali. Tai nereiškia, kad arbitras
tampa šališku. Tačiau galima pasirinkti arbitrą, kuriuo pasitiki ir žinai, kad
jis tavo ginčą supras. Galima rinktis specialistą iš statybų, laivybos,
transporto, įmonių teisės, energetikos, alkoholio industrijos ar bet kokios
kitos srities. Tokiu atveju arbitrui nebereikia pasakoti elementarių dalykų,
susijusių su ginčo esme, ir aiškinti, kaip funkcionuoja specifinis verslas. Tokiu
arbitru nebūtinai turi būti advokatas. Pavyzdžiui, kilus ginčui statybų
srityje, arbitru gali būti inžinierius. Jeigu tai yra techninis klausimas, advokato
 gali ir neprireikti“, – sakė advokatė.

Arbitrams keliami dar griežtesni reikalavimai dėl
nešališkumo ir objektyvumo, todėl toks ginčų sprendimo būdas dar labiau prisideda
prie skaidraus verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje.

Pasak V. Pavan, teismo teisėjai nėra mažiau gudrūs ar
mažiau protingi, tačiau Lietuvoje jų darbo krūvis yra milžiniškas. Jie nesispecializuoja
pagal nagrinėjamų bylų sritis, o dažniausiai turi bylų iš įvairių verslo sričių.
Teisėjas tiesiog fiziškai negali įsigilinti į kiekvieną sritį. Šiuo aspektu
arbitražas yra tikrai puiki ginčų nagrinėjimo alternatyva teismams.  

Greitesnis
galutinio sprendimo priėmimas

Arbitražas ginčus išnagrinėja greičiau nei nacionaliniai
teismai. Paprastai ginčai arbitraže išnagrinėjami per 6 – 12 mėnesių.
Palyginimui, nepaisant to, kad Lietuva pagal proceso trukmę teismuose yra viena
pirmaujančių ES, teisme – nagrinėjimai visose trijose instancijose gali trukti net
2,5 – 3 metus. „Verslo tikslas yra judėti į priekį, o ne bylinėtis teismuose –
bendradarbiauti toliau, išsiskirti ar pasidalinti pinigus ir toliau dirbti.
Arbitraže ne tik kad nepavyks piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, bet ir
vilkinti, todėl procesas yra žymiai greitesnis. Šalys gali taip pat susitarti
dėl konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas.

Iš pirmo žvilgsnio arbitražo kaštai gali pasirodyti didesni
(nes arbitražo mokestis gali būti didesnis) nei teisme. Tačiau jei bus
kreipiamasi į kitų instancijų teismus, žyminis mokestis dvigubės ar trigubės, o
arbitraže mokama tik vieną kartą. Taigi, viską įvertinus, mano įsitikinimu,
arbitražas vis tiek yra pigesnis. Be to, geriau yra sumokėti, kad ir brangiau,
bet kad byla būtų išnagrinėta kokybiškai, pasitelkus reikiamos srities
specialistus“, – sakė V. Pavan.

Garantuojamas
konfidencialumas

Vilniaus komercinio arbitražo teismo generalinė sekretorė
Vitalija Baranovienė pabrėžia, kad verslui itin svarbus konfidencialumas.
Lietuvos ir kitų valstybių teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai, tokiu
būdu pats ginčo faktas ir bylos aplinkybės tampa prieinamos žiniasklaidai ar
kitiems suinteresuotiems asmenims, o arbitražas (išskyrus jei šalys nesusitaria
kitaip) yra konfidencialus ir uždaras – informacija apie ginčą, jo aplinkybes,
nagrinėjimą ir baigtį neskelbiama. Konfidencialumo principo laikosi pati
institucija ir arbitrai, todėl konfidencialumo atžvilgiu Vilniaus komercinio
arbitražo teismas traktuoja savo klientus kaip bankas. Tam tikrais atvejais
viešumas kenkia verslui, jo reputacijai. Pavyzdžiui, ginčai tarp akcininkų gali
paveikti pačių įmonės akcijų kainą ir vertę.

Dėl šių privalumų komercinis arbitražas yra populiari
alternatyva teismams Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur toks ginčų
sprendimas turi gilias tradicijas. Arbitražas pamažu įsitvirtina ir Lietuvoje.
Nors arbitražo įstatymas buvo priimtas tik 1996 metais Lietuvoje, tačiau
teismai palankiai žiūri į arbitražo veiklą ir nėra linkę  naikinti jo priimtų sprendimų, atsiranda vis
daugiau arbitražui palankios teismų praktikos.

Ilgiausią – beveik dviejų dešimtmečių patirtį turinti nuolatinė
arbitražo institucija Lietuvoje – Vilniaus komercinio arbitražo teismas (VKAT) nagrinėja
įvairiausius vietinius bei tarptautinius komercinius ginčus, daugiausiai
prekybos, transporto ir logistikos, statybos ir projektavimo bei energetikos
srityse, taip pat ginčus kylančius iš įmonių (akcijų) įsigijimo, akcininkų
sutarčių, paslaugų sutarčių ir kt. 2014 metais net 77 proc. bylų baigtis buvo
nulemta arbitražo teismo sprendimu. Vidutinė arbitražo proceso trukmė VKAT 2014
metais – 8,3 mėnesio.