Užsienio
investuotojas, svarstantis, ar kurti Lietuvoje darbo vietas, nežino, kad šioje
Europos Sąjungai priklausančioje šalyje egzistuoja nuo sovietinių laikų
istoriškai susiklosčiusi paprotinė darbo teisė – absurdiškai griežtas Darbo
kodekso normas yra įprasta bendru sutarimu tyliai apeiti. Investuotojas
išanalizuoja darbo santykius reguliuojančius teisės aktus ir jam kyla labai
rimtų abejonių, ar verta šioje šalyje kurti verslą. Tokią mintį išsakė Lietuvos verslo
konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus susitikime su Socialdemokratų frakcija
Seime.
Pasaulio konkurencingumo
indekse, kurį kasmet sudaro Pasaulio ekonomikos forumas, pagal darbo santykių
rodiklius, Lietuva yra antrajame pasaulio šalių šimtuke. Pagal darbuotojų
priėmimo į darbą ir atleidimo sudėtingumą, Lietuva užima itin žemą – 125 vietą
(Latvija – 50, Estija – 12). Darbo santykių lankstumo srityje Lietuva taip pat
yra tik 106 (Latvija – 24, Estija – 11). „Jeigu norime, kad Lietuvos darbo
rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo
santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų, taigi ir pokyčiai darbo santykių
reguliavime yra tiesiog gyvybiškai svarbūs“, – teigė V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, pažangesniam socialiniam modeliui
aktyviai priešinasi Trišalė taryba, kuri per keletą mėnesių negali rasti laiko
Darbo kodekso projektui apsvarstyti, nors kaip tik darbo santykiai yra
pagrindinė šios organizacijos veiklos tema. Ši taryba kaip tik ir atstovauja
pasenusį socialinį modelį, kai priešingose stalo pusėse susodinti darbdaviai ir
darbuotojai tarsi laikomi priešais. Trišalė taryba neužtikrina reikalingo
visuomenės grupių interesų balanso ir yra pasenęs bei neefektyvus modelis, kurį
laikas keisti.
Kaip alternatyva galėtų būti įsteigta europietiško modelio
institucija – Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų taryba. Šią
organizaciją sudarytų verslo asociacijų, profesinių sąjungų, kūrybinių, jaunimo
organizacijų, kai kurių kitų interesų grupių atstovai bei ekspertai.
Įstrigus
ES projektams daugės bedarbių
Šiuo metu vienas iš opiausių
klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių,
geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus
iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos
konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.
„Buvęs finansavimo laikotarpis
iki 2015 metų jau yra pasibaigęs ir visi projektai, kurie buvo vykdomi tomis
lėšomis, šiemet baigiasi, o nauji konkursai 2016 metams šiuo metu beveik nėra
skelbiami. Laikantis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančių teisės aktų, nuo
konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą
laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Taigi, gali atsitikti taip,
kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje
neturės darbų. Jeigu niekas nesikeis, tai kitais metais turėsime ženklų
bedarbių skaičiaus padidėjimą. Todėl būtina pagreitinti šių konkursų
organizavimą“, – sakė V. Sutkus.
Lobizmo
įstatyme – absurdiškos nuostatos
Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti
lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai,
tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pasak V.
Sutkaus, pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į
politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems
taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu su vienmandatinėje rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu
norėtų pasikalbėti kokios nors vietos bendruomenės pirmininkas iš tos
apygardos, jis privalėtų užsiregistruoti lobistu, susimokėti lobisto mokestį ir
pildyti specialią veiklos ataskaitą.
