Valdas
Sutkus
Lietuvos
verslo konfederacijos prezidentas
Ryšių
reguliavimo tarnybai rengiant aukcioną dėl mobiliajam ryšiui naudojamų radijo
dažnių, susidūrė du požiūriai – sudaryti sąlygas, palankias dar vienu mobilaus
ryšio operatoriumi siekiančiai tapti valstybės kontroliuojamai bendrovei ar
tokias, kurios daugiau naudos atneštų visai šaliai ir vartotojams.
Valstybei svarbūs tikslai –
tai poreikis užtikrinti, kad Lietuva pasiektų Europos Sąjungos skaitmeninės
darbotvarkės tikslus – iki 2020 m. užtikrinti didesnę nei 30 Mb/s spartos
interneto prieigą 95 proc. visų šalies namų ūkių. Tam būtina efektyvi
konkurencija ir aukciono sąlygos, skirtos atrinkti kompetentingiausius ir geriausiai
pasirengusius rinkos dalyvius.
Valstybė
konkurse turi gauti gerą kainą
Raginimai apriboti dažnių kainas
bei suteikti teisę jais naudotis pigiau reiškia ne tik mažesnes valstybės
pajamas, bet ir pavojų, kad riboti ištekliai gali būti atiduoti bendrovei, kuri
net pradiniame darbo etape negalėtų užtikrinti pakankamo finansavimo veiklai.
Skaičiuojama, kad sukurti LTE
tinklą kainuoja iki 100 mln. eurų. Jei ką nors iš potencialių konkurso dalyvių
gąsdina šioje rinkoje aukcionuose įprastos kainos, ar galima tikėtis, kad jiems
bus įkandamos tokios investicijos? Savo ruožtu, valstybė turėtų gauti gerą
kainą iš valstybės disponuojamų resursų pardavimo.
Prioritetas
šalies interesams
Lietuvos prioritetai
telekomunikacijų srityje yra aiškūs. Tai yra technologinė pažanga,
konkurencingos rinkos sąlygos ir nauda vartotojui. Visais trimis privalumais dabar naudojamės, jų
dėka esame vieni pasaulio lyderių pagal ITT infrastruktūrą, rinkos dalyviai
konkuruodami mažina kainas ir plečia paslaugas, o vartotojai naudojasi
kokybišku ryšiu.
Viso to Lietuva pasiekė
atskirdama valstybės funkcijas nuo verslo veiklos. Juk demokratinėje šalyje
valstybės funkcija yra reguliuoti verslo veiklą, o ne pačiai užsiimti verslu.
Elementari logika sako, jog kai pats save reguliuoji, tikrai trūksta skaidrumo.
Valstybės institucijų priedermė – būti
nešališku arbitru, ir nekurti išskirtinių sąlygų nei vienam rinkos dalyviui.
Optimistiškai nuteikia, jog
tai suvokia ir vyriausybės vadovas A.Butkevičius. Šią savaitę susitikime su
investuotojais jis aiškiai pasisakė prieš valstybės kontroliuojamos įmonės
įsitraukimą į mobilaus ryšio operatorių verslą. Pasak premjero, privatūs
operatoriai aktyviai konkuruoja rinkoje ir valstybei nėra poreikio kurti dar
vieną operatorių. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Ūkio ministras. Ūkio
ministerijos nuomone, valstybei reikėtų vengti per savo kontroliuojamus ūkio
subjektus ūkinę veiklą vykdyti tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs ūkio
subjektai, kadangi tai galėtų pažeisti įstatymuose ir Konstitucijoje įtvirtintą
sąžiningos konkurencijos laisvės principą.
Gerai, kad racionalus požiūris
ima viršų ir jau nuspręsta nebevilkinti šio konkurso organizavimo. Dabar derėtų
žengti kitą žingsnį ir protekcionistinėmis konkurso sąlygomis nesužaloti itin
konkurencingo ir vieno iš sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos verslo sektorių. Rezultatą
pamatysime Ryšių reguliavimo tarnybai paskelbus galutines mobilaus ryšio dažnių
aukciono sąlygas.
Laimi
vartotojai
Būtų galima sakyti, kad naujo žaidėjo
atėjimas į rinką galėtų ją dar labiau išplėsti. Tai, žinoma, būtų tiesa, jei į
Lietuvą įžengtų stipri, patirtį ir finansinių resursų turinti telekomunikacijų
bendrovė, tačiau su šalyje ir taip aktyviai tarpusavyje konkuruojančiais
privačiais žaidėjais ketina kovoti tik valstybės užnugariu paremta bendrovė.
Saugoti vartotojų interesus
yra viena svarbių valstybės užduočių. Esama situacija Lietuvos mobiliojo ryšio
sektoriuje šiuo metu naudingiausia vartotojams. Tai patvirtina gera paslaugų kokybė ir
žemiausios kainos. Nepamirškime ir to, kad stambiausi vartotojai yra visos be
išimties šalyje veikiančios verslo įmonės, kurių išlaidos ryšio paslaugoms
sudaro dalį jų veiklos kaštų. O kaštai – viena iš dedamųjų, įtakojančių prekių
ir paslaugų konkurencingumą
Stiprus
telekomunikacijų sektorius – Lietuvos stiprybė
Šiuolaikiniame pasaulyje
kokybiškas ir prieinamas mobilusis ryšys yra ne tik svarbi asmeninio patogumo,
bet ir viena sėkmingo verslo sąlygų. Reguliariai atliekami investuotojų pasitikėjimo
tyrimai rodo, kad didžiausios įtakos palankiam investuotojų požiūriui į
Lietuvos ekonomikos perspektyvas turėjo tokie veiksniai kaip transporto ir
logistikos bei telekomunikacijų ir interneto infrastruktūra. Tai yra mūsų
šalies pranašumas, kurio neturime prarasti.
Dabar lietuviai už mobiliojo
ryšio paslaugas moka pigiausiai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visoje
Europoje. Bet tam gali ateiti galas, jei ilgalaikes investicijas Lietuvoje
padariusios privačios bendrovės bus stumiamos iš rinkos valstybės palaikomo
žaidėjo. Didžiausiu pralaimėtoju tokioje situacijoje būtų Lietuvos vartotojai,
įskaitant tiek visus gyventojus, tiek ir visas verslo įmones.
